Tėvų vaidmuo ir pasirinkimų pasekmės
Telekomunikacijų kompanija jau antrus metus iš eilės vykdomas vaikų saugumo internete tyrimas parodė, kad beveik 70 proc. apklaustųjų tėvų sutaria – internete vaikų tyko pavojai. Tik 12 proc. tėvų visiškai pasitiki vaikais internete ir mano, kad jų kontrolė nėra reikalinga. Anot J. Antropik, šie duomenys rodo, jog tėvai yra susirūpinę dėl savo vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje, tačiau jiems trūksta konkrečių žinių ir praktinių įrankių, kurie padėtų tuo tinkamai pasirūpinti.
„Kaip ir vaikų veikla internete turi įtakos jų ateičiai, taip ir tėvų viešai dalijama informacija gali turėti ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiui, kai kurie tėvai nuolat dalijasi savo vaiko pasiekimais mokykloje ar sporte, įskaitant jų nesėkmes ar išdaigas. Nors tai atrodo smagu šeimai ir draugams, tokie įrašai lieka ir gali būti lengvai prieinami vėliau, kai vaikas taps paaugliu ar suaugusiu. Be to, suaugęs žmogus gali nenorėti, kad tokios asmeninės nuotraukos liktų viešos, nes jos gali paveikti jo reputaciją ar galimybes ateityje“, – sako J. Antropik.
Viena iš rizikų, su kuria vaikai susiduria internete, kyla iš pačių tėvų ir globėjų. Vaikų asmeninių duomenų viešinimo internete praktika (angl. sharenting) – tai, kai tėvai intensyviai dalijasi vaiko asmenine informacija, ypač socialiniuose tinkluose, įskaitant nuotraukas, vaizdo įrašus ar asmenines istorijas. Tėvai turėtų būti atsargūs ir apgalvoti, kuo dalijasi, kad nesukurtų savo vaikams neigiamo skaitmeninio pėdsako.
Pasak J. Antropik, skaitmeninis pėdsakas – tai visi duomenys, kuriuos paliekame internete. Jis apima svetaines, kurias lankome, straipsnius, kuriuos skaitome, socialinių tinklų įrašus, komentarus ir „patinka“ paspaudimus. Šis pėdsakas plečiasi ir kartais neišnyksta, net kai informaciją ištriname. Pavyzdžiui, jei vaikas žaidžia internetinius žaidimus ir kuria paskyras, jo vardas, nuotraukos ar kita asmeninė informacija gali būti prieinama trečiosioms šalims.
Patogūs įrankiai tėvų kontrolei
Šiandien tėvai turi daugybę įrankių, padedančių užtikrinti vaikų saugumą internete. Viena iš populiariausių yra nemokama „Family Link“ programėlė. Ji leidžia tėvams lengvai valdyti vaikų išmaniuosius įrenginius, nustatyti naudojimo laiką ir blokuoti netinkamas svetaines ir programas. Taip pat per ją galima stebėti vaiko buvimo vietą ir valdyti pirkimus programėlėse. Telekomunikacijų kompanijos atlikto tyrimo duomenimis, ši programėlė šiemet yra plačiausiai naudojama Lietuvos tėvų.
J. Antropik teigimu, dar vienas papildomas apsaugos sluoksnis yra „Tele2“ Interneto apsaugos paslauga. Ji automatiškai atpažįsta užkrėstus puslapius, perspėja apie tai vartotoją ir užblokuoja prieigą prie jų.
„Vienas dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kuriuos girdžiu iš tėvų, tai kai vaikas internete be leidimo už kažką sumoka, nusiperka ar net atiduoda tėvų asmeninius duomenis, pavyzdžiui, kortelės numerį tiesiai sukčiams į rankas. Būtent interneto apsaugos sprendimas identifikuoja netikras el. parduotuves ir jas imituojančias svetaines, kuriose programišiai bando pasiekti jautrią informaciją, tokią kaip slaptažodžiai ir mokėjimo kortelės duomenys“, – sako bendrovės skaitmeninio turinio vadovė.
Ką žinoti vaikams?
Vaikai internete dažnai lieka vieni, tad itin svarbu sustiprinti jų žinias apie saugų ir atsakingą elgesį. Tam J. Antropik rekomenduoja naudoti laisvai prieinamą nemokamą žaidimą lietuvių kalba – „Interland“. Jis skirta pradinukams ir padeda mokytis saugaus ir atsakingo elgesio internete per žaidimą. Jame nagrinėjamos tokios temos kaip elektroninių patyčių prevencija elektroninėje erdvėje, privatumo apsauga ir skaitmeninis pilietiškumas.
„Tėvams stengiantis apsaugoti atžalas, svarbu, kad patys vaikai išmoktų priimti sprendimus internete. Kadangi kibernetinis saugumas gali pasirodyti sudėtingas, šią temą galima lengviau įsisavinti žaidžiant. Vaikams būtina įgyti žinių ir įgūdžių, kurie padės jiems saugiai naršyti po interneto platybes patiems“, – sako įmonės atstovė.
Tyrimą „Vaikų saugumas internete“ mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. vasario 15–26 d. Tyrimas reprezentuoja 18–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie turi vaikų iki 18 metų, nuomonę. Tyrimo metu apklausta 400 respondentų.
