Rugsėjo 21 d. palydovu „Maxar“ padarytose nuotraukose matomas 60 metrų skersmens krateris šalia Rusijos šiaurinėje dalyje esančio Plesecko kosmodromo raketų pakilimo dalies. Tai rodo plačius pažeidimus, kurių ankstesnėse šį mėnesį darytose nuotraukose nesimato.
„RS-28 Sarmat“ (kodinis NATO pavadinimas „SS-X-30“) – penktos kartos Rusijos strateginis raketų kompleksas su daugiapakope tarpkontinentine balistine raketa.
„Sarmat“ skirtas gabenti branduolinius užtaisus į taikinius už tūkstančių kilometrų Amerikoje ar Europoje, tačiau jos vystymą stabdo nesėkmingi bandymai ir kitos kliūtys.
„Sprendžiant pagal visus požymius, tai buvo nesėkmingas bandymas. Žemėje yra didelė duobė“, – teigia analitikas iš Ženevos Pavelas Podvigas, vadovaujantis Rusijos branduolinių pajėgų tyrimo projektui. „Įvyko rimtas incidentas su raketa ir paleidimo šachta“, – agentūrai „Reuters“ sakė jis.
Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) tyrėjo Timothy Wrighto teigimu, sugriovimai raketos saugojimo vietą supančioje teritorijoje rodo, kad gedimas įvyko iš karto po starto.
„Viena iš galimų priežasčių yra, kad pirmoji [raketos] pakopa nesuveikė tinkamai, arba įvyko katastrofiškas mechaninis gedimas, dėl kurio raketa nukrito atgal į šachtą ar greta, ir sprogo.“, – „Reuters“ sakė jis.
Carnegie pasaulinio taikos fondo branduolinės energijos specialistas Jamesas Actonas socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad iki bandymo ir po bandymo darytos palydovinės nuotraukos „labai įtikimai rodo, kad įvyko didelis sprogimas“ – ir pridūrė esąs tikras, kad „Sarmat“ bandymas nepavyko.
Pasikartojančios nesėkmės
Raketos „RS-28 Sarmat“, Vakaruose žinomos kaip „Satan II“, skrydžio nuotolis yra 18 000 km, ilgis – 35 metrai, o starto metu sveria daugiau nei 208 tonas. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, ji gali gabenti iki 16 nepriklausomo nutaikymo branduolinių galvučių ir hipergarsines raketas „Avangard“ – naują sistemą, kuriai pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Vakaruose lygių nėra.
Kartą Rusija pažadėjo, kad „Sarmat“ bus parengta iki 2018 metų ir pakeis sovietinę raketą „SS-18“ – tačiau nuo to laiko terminas kelis kartus buvo nukeliamas.
2023 metų spalį V. Putinas pareiškė, kad Rusija beveik baigė raketos kūrimo darbus. Tuometis gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad ji turi tapti „Rusijos sausumos strateginių branduolinių pajėgų pagrindu“.
IISS analitikas T. Wrightas pabrėžia, kad bandymo žlugimas nebūtinai reiškia grėsmę programai „Sarmat“. „Tačiau tai vis viena ketvirtas iš eilės nesėkmingas „Sarmat“ bandymas, kas mažų mažiausiai dar pavėlina ir be to nukeltą įdiegimą, daugiausiai – gali iškelti programos gyvybingumo klausimą“, – sako jis.
T. Wrightas pažymėjo, kad maždaug už 800 kilometrų į šiaurę nuo Maskvos, Archangelsko srityje esančiame Plesecko kosmodrome įvykusio nesėkmingo raketos paleidimo bandymo žala taip pat atsilieps „Sarmat“ programai. Vėlavimas atsilieps šiuo metu Rusijos armijos arsenale esančių pasenusių raketų „SS-18“, kurias „Sarmat“ turėtų pakeisti, darbinės būklės palaikymui – nes jos turės likti ginkluotėje ilgiau nei tikėtasi.
Buvęs Rusijos ir sovietų valdininkas, kontroliavęs ginkluotę, Nikolajus Sokovas mano, kad Maskva tęs bendradarbiavimą dėl „Sarmat“ su Valstybiniu Makejevo vardo raketų centru. Pasak jo, Rusijos kariškiai pademonstravo norą palaikyti konkurenciją tarp gamintojų ir dėl to nenorėtų priklausyti vien nuo Makejevo biuro konkurento, Maskvos šilumos technikos instituto, kaip vienintelio visų raketų šaltinio.
Gali būti sankcijų poveikio požymis
JAV įsikūręs Karo tyrimų instituto (ISW) analitikos centras savo komentare taip pat pažymi, kad palydovinės Plesecko kosmodrome fotografijos liudija nesėkmingus tarpkontinentinės balistinės raketos RS-28 „Sarmat“ bandymus. „Nuotraukoje matoma didelė duobė paleidimo šachtos „Jubilejnaja“ vietoje, iš kur anksčiau Rusijos kariuomenė vykdė bandomuosius raketos „Sarmat“ paleidimus. […] Manytina, šachta „Jubilejnaja“ buvo modifikuota specialiai paleisti „Sarmat“, – praneša ISW.
Rusija ketina „Sarmat“ pakeisti sovietines raketas „SS-18“ (Vakaruose žinomas kaip „Satan“), ir dėl to paspartino „Sarmat“ kūrimą po to, kai „SS-18“ komponentų pirkimo Ukrainoje sandėris nutrūko, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, aiškina ISW. „Visgi „Sarmat“ kūrimas buvo ne kartą atidedamas, ir šis neseniai įvykęs akivaizdžiai nesėkmingas bandymas taps ketvirtuoju nesėkmingu „Sarmat“. Rusija sėkmingai išbandė „Sarmat“ raketą tik vieną kartą, 2022 metų balandį“, – sakoma ISW pranešime.
Analitikai taip pat pabrėžia, kad paskutinis aiškiai nesėkmingas „Sarmat“ bandymas nebūtinai rodo, kad egzistuojanti Rusijos branduolinė triada (strateginė aviacija; tarpkontinentinės balistinės raketos; atominiai povandeniniai raketnešiai – red.) mažiau efektyvi, nei anksčiau – bet rodo, kad kurdama naują raketą dėl tarptautinių sankcijų Rusija patiria sunkumus, o taip pat išaugo Rusijos gynybos pramonės poreikiai – dėl sankcijų ir karo Ukrainoje.
Kremlius nekomentuoja
Rusijos prezidento administracija žurnalistų klausimus apie „Sarmat“ nukreipė Gynybos ministerijai. Tačiau ministerija į „Reuters“ užklausas neatsakė ir apie kokius nors pastarosiomis dienomis suplanuotus „Sarmat“ bandymus neužsiminė.
JAV ir jų sąjungininkai atidžiai stebi Rusijos branduolinio arsenalo vystymąsi tuo metu, kai karas Ukrainoje įtampą tarp Maskvos ir Vakarų iškėlė iki pavojingiausio per praėjusius 60 metų taško.
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pareiškė, kad Rusija turi didžiausią ir moderniausią branduolinį arsenalą pasaulyje, ir įspėjo Vakarus nepadėti Ukrainai peržengti slenksčio, galinčio sukelti branduolinį karą.
