Anot „Defense Express“, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirmiausia, „Uralvagonzavod“ atstovai giriasi užtrukę „tik“ 4 savaites atlikdami darbus, kuriuos teoriškai turėtų atlikti meistrai lauko sąlygomis.
Maža to, jie giriasi, kad turėjo suremontuoti iš esmės „pribaigtą“ tanką (kaip kitaip galima apibūdinti tanką, į kurį pataikė net 26 dronai kamikadzės), užuot panaudoję jį atsarginėms dalims (tai rusai jau anksčiau darė su vienu savo apgadintu „T-90M Proryv“).
Visa tai, savo ruožtu, gali liudyti, kad realios naujų tankų gamybos apimtys Rusijos „Uralvagonzavod“ gamyklose neatitinka Rusijos kariuomenės poreikių kare su Ukraina.
Be to, Rusijos propagandistai tvirtina, kad 2023 m. karinis pramoninis kompleksas pagamino net 2100 tankų, tačiau Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu 2024 ir 2025 m. gamybos planą sumažino iki po 1500 tankų kasmet. Kyla klausimas: jei mūšio lauke patiriami dideli nuostoliai, o bendrovė gali pagaminti daugiau tankų, kodėl mažinamos tankų gamybos apimtys?
Taip pat, kalbant apie „Uralvagonzavod“ tankų gamybos apimtis, galima remtis Švedijos mokslinių tyrimų instituto vertinimu, pagal kurį Rusijos karinis-pramoninis kompleksas gali kasmet pagaminti tik maždaug 520 tankų. Beje, į šiuos skaičiavimus įtraukta ne tik naujai pagaminti tankai, bet ir modernizuotos ar po mūšio metu apgadintos ir suremontuotos karinės mašinos.
Parengta pagal „Defense Express“.
