Kaip nurodo NKSC, dažniausiai su kibernetinėmis grėsmėmis susiduriantys kritinės svarbos sektoriai yra energetika, susisiekimo infrastruktūra, įskaitant aviaciją bei laivybą, ir komunikacijos.
Analizuojant viešų šaltinių informaciją, dažniausiai yra minimos duomenų viliojimo atakos. Lyginant su 2023 m., šiemet jos fiksuotos rečiau, tačiau vis dar išlieka vienu dažniausiu atakų tipų.
Tuo tarpu pirmąjį 2024 m. pusmetį stebėtas trečdaliu išaugęs paskirstytų paslaugos trikdymo atakų („DDos“) skaičius. Taip pat daugiau negu dvigubai išaugo skaičius incidentų, kurių metu įsibrovėliai pakeitė svetainės turinį, gavo nuotolinę prieigą prie sistemų, ir prisijungė prie administratoriaus teises turinčių vartotojų paskyrų.
NKSC teigimu, rizikas regiono kibernetiniam saugumui kelia tiek priešiškai nusiteikusių valstybių, ypač Rusijos, finansuojamos programišių grupės, tiek nusikalstamos grupuotės, „haktyvistai“. Jų motyvai – nuo finansinės naudos iki visuomenės destabilizacijos, žvalgybos bei politinės įtakos.
Studijoje analizuojama informacija iš atvirų šaltinių apie kibernetinius incidentus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Analizuojamas laikotarpis apima 2023 m. ir 2024 m. pirmųjų pusmečių duomenis.
