Keturios sidabrinės apyrankės buvo užkastos beveik 20 cm gylyje kalno šlaite Årdalo kaime pietvakarių Norvegijoje, teigiama Stavangerio universiteto pranešime.
„Tai neabejotinai didžiausias dalykas, kurį esu patyręs per savo karjerą“, – sako Stavangerio universiteto Archeologijos muziejaus archeologas ir projektų vadovas Volkeris Demuthas.
Archeologai apyrankes rado atlikę tyrimus prieš naujo kelio tiesimą. Kadangi kai kurie IX a. papuošalai pasižymėjo susipynusiais raštais, tyrėjai iš pradžių manė, kad dirvoje aptiko varinius laidus.
„Iš pradžių maniau, kad tai keletas susuktų varinių vielų, kurių dažnai galima rasti žemės ūkio paskirties žemėje, bet [tada] pamačiau, kad jie guli keletas viena šalia kitos ir kad tai visai ne variniai, o sidabriniai dirbiniai, – pasakoja Stavangerio universiteto Archeologijos muziejaus darbuotoja inžinierė Ola Tengesdal Lygre. – Supratau, kad radome kažką įdomaus.
Tolesni tyrinėjimai atskleidė, kad šioje vietoje kadaise buvo įsikūręs „didelis ir galingas“ vikingų epochos (793–1066 m.) ūkis, kuriame buvo daugybė pastatų žmonėms ir gyvuliams. Tyrėjai užkastas apyrankes rado viename iš mažesnių statinių, kuriame greičiausiai gyveno vergai.
„Tai unikalus radinys, nes labai retai randame tokius objektus būtent ten, kur jie buvo padėti, – sako V. Demuthas. – Paprastai tokie vertingi objektai aptinkami suartuose laukuose, kur objektai būna visiškai ištraukti iš pirminio konteksto. Kadangi sidabro lobis nebuvo perkeltas, jis gali mums suteikti visiškai naujų įžvalgų apie vikingų epochos gyvenimą ir visuomenę.“
Be juvelyrinių dirbinių tyrėjai aptiko daugybę artefaktų, įskaitant puodus iš talko, kniedes, peilių ašmenis ir įrankių galandimo akmenis. Taip pat rasta įrodymų, kad ūkis buvo sudegintas – o tai sutampa su didelių neramumų laikotarpiu vikingų amžiuje.
„Jei šiame ūkyje gyvenantiems žmonėms būtų tekę bėgti nuo užpuolimo, būtų natūralu, kad prieš bėgdami į kalnus jie paslėpė turimas vertybes, – svarsto V. Demuthas. – Ir galbūt tokioje vietoje, kur niekas nebūtų pagalvojęs, kad čia gali būti paslėptas lobis.“
Tyrėjai pažymi, kad tuo metu Norvegijoje nebuvo sidabro kasyklų, todėl sidabras apyrankėms tikriausiai buvo gautas iš užsienio – greičiausiai per prekybą, dovanas ar plėšikavimą. Tačiau tai ne vieninteliai sidabriniai papuošalai, rasti šiame regione. Apyrankių dizainas panašus į 1769 m. Hjelmelande rastų sidabrinių vėrinių dizainą, teigiama pranešime.
Žemės blokas, supantis apyrankes, Archeologijos muziejuje buvo peršviestas rentgeno spinduliais. Toliau tyrėjai planuoja paimti dirvožemio mėginių, kad sužinotų, pavyzdžiui, ar apyrankės užkasant buvo suvyniotos į audeklą, rašo „Live Science“.
