Rusija gamina naują droną kamikadzę su kinišku varikliu, teigia Europos žvalgyba (1)

Žvalgybos duomenys – tarp kurių buvo naujojo drono gamybos sutartis, bendrovės susirašinėjimas apie gamybos procesą ir finansiniai dokumentai – rodo, kad Rusijos valstybinės ginklų gamintojos „Almaz-Antej“ patronuojamoji įmonė „IEMZ Kupol“ nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. liepos pagamino daugiau kaip 2500 „Harpijų“.

Abu žvalgybos šaltiniai teigė, kad „Harpija“ buvo panaudotas prieš karinius ir civilinius taikinius Ukrainoje, padarant žalos svarbiai infrastruktūrai, taip pat nusinešant tiek civilių, tiek karių aukų.

Šaltiniai pasidalijo su „Reuters“ nuotraukomis iš Ukrainos, kuriose, jų teigimu, matyti drono „Harpija“ nuolaužos, tačiau daugiau informacijos nepateikė. „Reuters“ rado informacijos, kuri sustiprina šią išvadą, tačiau negalėjo nepriklausomai patvirtinti vaizdų.

Vašingtone įsikūrusio Vašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Samuelis Bendettas agentūrai „Reuters“ sakė, kad jei informacija apie „Harpiją“ pasitvirtins tai, reikš, kad Rusija nebepriklauso vien nuo Irano kurių tolimojo nuotolio bepiločių. „Jei tai vyksta, tai gali reikšti, kad Rusija dabar gali labiau pasikliauti vidaus kūrimu, taip pat, aišku, Kinija, nes abi šalys šiame kare yra priklausomos nuo daugelio Kinijos komponentų dronų gamyboje“, – sakė jis.

Iranas nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį Rusijai perdavė daugiau kaip tūkstantį dronų kamikadzių „Shahed“, praėjusių metų gegužę sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jie buvo naudojami Ukrainos priešlėktuvinei gynybai alinti ir smogti infrastruktūrai, esančiai toli nuo fronto linijos. Tačiau Iranas ne kartą neigė siuntęs dronus Rusijai..

Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškime agentūrai „Reuters“ nurodė, kad Pekinas griežtai kontroliuoja galimai karinės paskirties prekių, įskaitant dronus, eksportą.

„Harpija“ yra labai panaši į „Shahed“, tačiau turi keletą skiriamųjų bruožų, įskaitant unikalų prisukamą sparną ir „Limbach L-550 E“ variklius, sakoma Europos agentūros pareiškime. Variklį, kurį iš pradžių suprojektavo ir pagamino Vokietijos bendrovė, dabar Kinijoje gamina vietos įmonė „Xiamen Limbach“.

„Reuters“ teigia peržvelgę daugiau kaip 1 mlrd. rublių (10 mln. eurų) vertės sutartį, kurią 2023 m. pirmąjį ketvirtį pasirašė Rusijos gynybos ministerija ir „Kupol“ dėl gamyklos, kurioje bus gaminami bepiločiai, kūrimo.

Žvalgybos šaltinių teigimu, dronams gaminti naudojama buvusi cemento gamykla, esanti Iževske, Udmurto Respublikoje, Rusijos vakaruose, kurią 2020 m. įsigijo „Kupol“.

Naudodamiesi „Telegram“ žinučių programėlėje paskelbtu Rusijos dronų gamybos įmonės vaizdo įrašu, „Reuters“ sugebėjo nustatyti, kad tai Iževske esanti gamykla – pagal pastato sijų spalvą ir dizainą bei vidaus architektūrą, kuri atitiko failų nuotraukas. Vietą, kurioje buvo pateikti failų vaizdai, buvo galima patikrinti pagal netoliese esančius pastatus, kelius ir medžius, kurie atitiko gatvių vaizdus ir palydovines nuotraukas.

„Harpijos“ prototipas buvo pradėtas gaminti 2023 m. pirmoje pusėje, rodo bendrovės pranešimai. Antroje 2023 m. pusėje gamyba pasiekė kelis šimtus vienetų, o 2024 m. pirmoje pusėje išaugo daugiau nei dvigubai – iki maždaug 2000, teigė agentūra.

JAV Gynybos analitikas Samuelis Bendettas nurodė, kad 2500 bepiločių orlaivių per metus sudarytų nemažą Rusijos gamybos dalį. Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis praėjusį mėnesį sakė, kad Rusija nuo 2022 m. vasario įsiveržimo į Ukrainą paleido beveik 14 000 atakos dronų, įskaitant iranietiškus „Shahed“, taip pat rusų gamybos bepiločius „Geran-2“ ir „Lancet“.

Agentūros „Reuters“ peržiūrėti 2023 m. antrojo ketvirčio įmonės dokumentai rodo, kad tiekėjas „TSK Vektor“ iš Kinijos įmonių įsigijo dalių, skirtų surinkimui „Kupol“ gamykloje. Į naująją gamyklą, kurioje gamybos linija turėjo būti paruošta iki ketvirčio pabaigos, taip pat turėjo būti pristatyta 800 kiniškų variklių.

Europos žvalgybos tarnyba pareiškime teigė esanti susirūpinusi, kad Kinijos bendrovės ir toliau tiekia komponentus, leidžiančius Rusijoje gaminti didelius dronus kamikadzes. „Svarbiausių komponentų eksportas į Rusiją turi būti nutrauktas“, – teigė ji.

Kaip teigiama „Kupol“ ir Rusijos gynybos ministerijos sudarytoje gamybos sutartyje, „Harpijos“ pakilimo svoris yra mažesnis nei 300 kg, o didžiausias nuotolis – 1 500 km, t. y. maždaug panašus į Irano dronų „Shahed-136“, kuriuos Maskva plačiai naudoja Ukrainoje.

Rugpjūtį „The Washington Post“ pranešė, kad Rusija siekia padidinti vietinės „Shahed-136“ versijos, Rusijoje pervadintos „Geran-2“, gamybą gamykloje Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Tatarstane. Balandį Ukraina pranešė, kad surengė bepiločio lėktuvo smūgį prieš Alabugoje esančią bepiločių orlaivių gamybos gamyklą.

Trečiajame „Reuters“ peržiūrėtame dokumente – 2024 m. pirmąjį ketvirtį tarpininkaujančios bendrovės „TSK Vektor“ ir gamintojo „Kupol“ pateiktame atnaujintame tiekimo būklės dokumente – išsamiai aprašytas užsakymas dėl 100 ašių, karbiuratorių ir kitų „Limbach“ variklio dalių, kurias tiekė kitos dvi Kinijos bendrovės: „Juhang Aviation Technology“ ir „Redlepus Vector Industries“, įsikūrusios Šendžene.

Muitinės duomenys, gauti iš komercinio tiekėjo, parodė, kad nuo 2022 m. balandžio iki 2023 m. gruodžio bendrovė „TSK Vektor“ importavo 36,3 mln. dolerių vertės prekių iš Kinijos bendrovės „Juhang Aviation Technology“ ir 6,2 mln. dolerių iš bendrovės „Redlepus“ TSK „Vector Industrial Shenzhen Co Ltd“.

Remiantis muitinės dokumentais, prekes sudarė orlaivių varikliai, tranzistoriai, elektroniniai moduliai, jungtys, kištukai ir lizdai, atsarginės dalys ir komponentai, kurių dauguma buvo pažymėti kaip „skirti bendrai civilinei paskirčiai“, „skirti bendrai pramoninei paskirčiai“, „skirti bendrai civilinei paskirčiai“.