V. Zelenskis pridėjo po smūgio nukentėjusio laivo, kurio pavadinimas ar tipas neatskleidžiamas, nuotraukas. Laivas liko plūduriuoti, o įgula nenukentėjo.
Neoficialių šaltinių paskelbta pavienė informacija leido „Defense Express“ atsekti įvykių eigą. Pirmiausia „Telegram“ kanale @vanek_nikolaev teigiama, kad smūgį sudavė sparnuotoji raketa „Kh-22“.
Taip pat yra vertingų žinių iš specializuotų oro grėsmių stebėjimo bendruomenių, kurios rugsėjo 11-osios vakarą realiuoju laiku stebėjo rusų karinės aviacijos judėjimą. 23.05 val. buvo pastebėti keli strateginiai bombonešiai „Tu-22M3“, skrendantys į vakarus link ginklų paleidimo taškų netoli Krymo, o tada paleidę raketas į Gyvačių salą arba pietinę Ukrainos Odesos srities dalį. Po paleidimo bombonešiai apsisuko ir nuskrido priešinga kryptimi.
Telegramos „Portovik“ kanalas pranešė, kad tai buvo su Sent Kitso ir Nevio vėliava plaukiojantis balkeris (birius krovinius gabenantis laivas) „Aya“. „Marinetraffic“ tarnybos duomenimis, laivas išplaukė iš Ukrainos Čornomorsko uosto.
Tarnyba suteikia galimybę atkurti jo maršrutą, atskleisdama, kad rugsėjo 11 d. 23.19 val. šis laivas buvo maždaug už 50 km nuo Rumunijos krantų ir staiga pakeitė kursą. Tai gana aiškiai sutampa su laiku ir pranešama kryptimi, kai iš rusiško „Tu-22M3“ buvo paleista „Kh-22“ raketa.
Norint suprasti platesnį vaizdą, labai svarbu prisiminti, kaip apskritai vyksta „Kh-22“ raketos paleidimas. Visų pirma, „Kh-22“ yra priešlaivinė raketa, o ne sausumos puolimo ginklas, skirtas beatodairiškoms atakoms prieš miestus. Norėdamas inicijuoti paleidimą, „Tu-22M3“ ginkluotės operatorius turi savo borto radaru surasti taikinį (dažniausiai laivą), palaukti, kol aktyvioji raketos radiolokacinė nukreipimo galvutė užfiksuos taikinį, ir tik po šių procedūrų gali paspausti nuleistuką.
„Defense Express“ siūlo pažvelgti, kokia buvo situacija akvatorijoje, kurioje smūgio metu buvo pastebėtas laivas „Aya“. Palyginimui paimkime situaciją šio straipsnio rašymo metu, 19.00 val. vietos laiku:
Minėtoje zonoje buvo iš viso buvo aštuoni tankeriai. Jei kuris nors iš jų būtų sunaikintas paklydusios ar net tyčia nukreiptos raketos, galimas didelio masto naftos išsiliejimas galėtų sukelti ekologinę katastrofą, pirmiausia paveikiančią Juodosios jūros rajonus prie Rumunijos ir Ukrainos krantų. Rizika ypač didelė atsižvelgiant į tai, kad priešlaivinės raketos turi savybę savarankiškai keisti taikinį į didesnį.
Kitaip tariant, net jei rusų lakūnas nurodo raketai atakuoti balkerį, nėra jokių garantijų, kad „Kh-22“ vietoj jo nepasirinks smogti didesniam tanklaiviui. Jau nekalbant apie ribotas tikslaus taikinio nustatymo ir pasirinkimo iš rusų „Tu-22M3“ borto galimybes. Tikrieji Rusijos ketinimai pulti prieštankinėmis raketomis regione, kuriame dažnai plaukioja civiliniai laivai, taip pat yra atskiras klausimas, rašo „Defense Express“.
