Naudotis paslaugomis be kliūčių
Nors Lietuvoje gerosios praktikos pavyzdžių, didinant skaitmeninį prieinamumą, yra, dėmesio ir spartesnių pokyčių vis dar trūksta, juolab žmonėms be negalios dažnai sudėtinga suprasti ir įvertinti skaitmeninio prieinamumo svarbą. Kur kas paprasčiau – suprasti fizinio prieinamumo svarbą, ypač viešosiose erdvėse ar pastatuose. Patogūs ir talpūs liftai, laiptų turėklai, pandusai, automatiškai atsidarančios durys, specialios kelio dangos šiandien jau yra tapusios standartu, kurio stengiamasi laikytis tiek statant naujus, tiek atnaujinant senus pastatus ar projektuojant aplinką.
Kaip komentavo telekomunikacijų bendrovės „Telia“ ekspertai, vis daugiau verslų supranta, jog ne tik fizinė aplinka, bet ir skaitmeninė erdvė privalo būti pritaikyta žmonėms, turintiems skirtingas negalias, tad skaitmeninio prieinamumo situacija tikrai geresnė nei prieš dešimtmetį. Visgi – nepakankama.
Greitesniems ir slandesniems pokyčiams ir buvo priimta 2025 metų birželį įsigaliosianti Europos Prieinamumo direktyva, kurios tikslas – užtikrinti skaitmeninių produktų ir paslaugų prieinamumą visiems, įskaitant žmones su skirtingomis negaliomis. Direktyvos reikalavimai aktualūs daugeliui verslų, tiesa, vieni pokyčiams pradėjo ruoštis iš anksto, kiti – pasiruošimą atidėlioja, laukdami galutinio termino.
Bendrovė „Telia“ rūpinasi kiekvienu savo klientu, tad dar praėjusiais metais pradėjo paslaugų pritaikymo žmonėms su negalia programą ir ją sėkmingai įgyvendina.
Padeda lengviau susikalbėti
Išmanieji įrenginiai, be kurių kasdienybė neįsivaizduojama, šiandien – visiškai pritaikyti žmonėms, turintiems regos negalią. Juose įdiegtos ekrano skaitymo ir vaizdo didinimo programos: „Android“ operacinės sistemos telefonuose – programa „Talkback“, o iOS – „Voiceover“. Tiesa, ekrano skaitymo programos – naudingos ne tik regos negalią turintiems žmonėms, bet ir turintiems disleksijos sutrikimą, skaitymo ar suvokimo sunkumų.
Klausos negalią turintys žmonės kasdieniame gyvenime ypač dažnai naudojasi vaizdo skambučių funkcija, o tarpusavyje bendrauja gestų kalba. Jų mėgstama ir „Skype“ programėlė, kur užsiregistravę iš anksto gali gauti ir gestų vertėjo paslaugą.
Ypatingo telefono pritaikymo žmonėms, turintiems klausos negalią, paprastai nereikia, tačiau išmanieji įrenginiai turi specifinių funkcijų, kurias vieni žmonės aktyviai naudoja, o kiti, priešingai, išjungia. Pavyzdžiui, dauguma išmaniųjų telefonų „Bluetooth“ ryšiu gali būti tiesiogiai sujungiami su klausos aparatais, tokiu būdu užtikrinant sklandesnį naudojimąsi įrenginiu. Išmanieji laikrodžiai taip pat gali būti puiki pagalba norint nepraleisti skambučių ar svarbių žinučių – įrenginys vibruoja arba siunčia vaizdinius pranešimus.
Kalbant apie klausos negalią turinčius žmones, vienas iš programėlių pritaikymo būdų – garsinių elementų subtitravimas arba teksto transkribavimas realiuoju laiku. Programėlės garsą automatiškai paverčia tekstu. Viena iš tokių programėlių – „Live Transcribe&Notification“. Kai kurios programėlės apie įvykius ar gautus pranešimus įspėja LED šviesomis ar blykčiojančiu ekranu.
Ypatingai vertinga funkcija – garso lygio reguliavimas, kuomet programėlė padeda reguliuoti skirtingų garsų lygį, padidinti kalbos garsumą, bet sumažinti foninius garsus. Reikėtų nepamiršti, kad lietuvių kalba nėra gimtoji kurčiųjų kalba, jų gimtoji kalba – gestų, todėl suprasti lietuvių kalbą jiems kur kas sunkiau nei gimtakalbiams lietuvių kalbos vartotojams.
Taigi net ir rašytinė kalba turėtų būti kiek įmanoma paprastesnė – ilgi sakiniai ir sudėtingi žodžiai gali būti kliūtis kurtiesiems, norintiems patogiai naudotis programėle.
Norint, kad programėlės būtų pritaikytos žmonėms, turintiems regos negalią, svarbu apie tai pagalvoti dar jų kūrimo stadijoje ir programuojant iš karto užtikrinti, kad ją bus įmanoma nuskaityti ekrano skaityklėmis. Ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į kontrastus bei šriftus – tiek programėlėje, tiek interneto puslapyje. Daugiau patarimų, kaip atrodo skaitmeninė erdvė, prieinama visiems, galite rasti čia.
Išmaniosios technologijos – kasdienybėje
Žmonėms, turintiems negalią, išmaniosios technologijos dažnu atveju yra ne patogumo, o būtinumo reikalas. Regos negalią turintys žmonės, kasdieniame gyvenime pasitelkę programėles, gali būti savarankiški. Pavyzdžiui, naudodami programėlę „Be my eyes“, suskaičiuoti pinigus, išsirinkti marškinius, atsiimti siuntą ar net pasidaryti makiažą.
Programėlė turi tiek dirbtinio intelekto, tiek skambinimo reginčiajam funkciją, tad naudotojai gali pasirinkti jiems priimtinesnį būdą. Jeigu nenorima kontakto su žmogumi, nukreipus telefono kamerą į norimą atpažinti daiktą, jį apibūdina dirbtinis intelektas. Jeigu norima sulaukti pagalbos iš žmogaus kitoje ekrano pusėje, paskambinus, regos negalią turintis žmogus bus sujungtas su reginčiuoju savanoriu, kuris mielai atsakys į užduotą klausimą.
Paskambinęs žmogus, gali paprašyti padėti suprasti, ar rankoje laiko tinkamus vaistus, ar į viešojo transporto stotelę atvyko reikalinga kryptimi važiuojantis autobusas. Parduotuvių lentynose pieno ir kefyro pakeliai paprastai atrodo vienodai, tad, naudodamasis programėle „Be my eyes“, regos negalią turintis žmogus gali sėkmingai savarankiškai apsipirkti.
Kartais žmonėms be negalios susidaro klaidingas įspūdis, jog žmonės su regos negalia apskritai nesinaudoja technologijomis, šį mitą sugriovė Andžėjus Ravanas šiame vaizdo klipe.
Programėlių, skirtų vaikams, turintiems negalią, taip pat netrūksta – išsamų aktualių programėlių žemėlapį parengė Edinburgo universiteto mokslininkai. Jį galima rasti čia. Žemėlapyje sužymėtos iOS platformoje randamos programėlės, tačiau dauguma jų galima rasti ir „Google Play“ platformoje.
