Kas paskatino legendinių Karibų jūros piratų atsiradimą? Naujas tyrimas atskleidžia daugiau detalių (1)

Šią vasarą mokslininkų komanda „Allen Exploration“ („AllenX“) ieškojo išsibarsčiusių laivo nuolaužų, besidriekiančių į pietus nuo tos vietos, kur XVII a. ispanų galeonas, žinomas kaip „Nuestra Señora de las Maravillas“ (liet. „Stebuklingoji Dievo Motina“) arba tiesiog „Maravillas“, nuskendo šiauriniuose Bahamų vandenyse.

891 toną sveriantis, dviejų denių galeonas, ginkluotas 36 blizgančiomis žalvarinėmis patrankomis, buvo pagamintas šiaurės Ispanijoje. Tačiau 1656 m. sausio 4 d. „Maravillas“ nuskendo, kai plaukė į Kadisą pietvakarių Ispanijoje, su maždaug 650 laive buvusių žmonių – ir dauguma jų žuvo.

Floridos sąsiauryje per audrą į galeoną įsirėžė flotilės flagmanas, galeonas atsitrenkė į rifą ir smarkiai nukentėjo. Tuo metu „Maravillas“ buvo vienas iš vertingiausių kada nors jūroje prarastų laivų, be to, nusklendo ir juo gabenti lobiai – įskaitant didelį kiekį kontrabandos ir daiktų, iškeltų iš kito laivo „Jesus Maria de la Limpia Concepción“, kuris anksčiau nuskendo prie Ekvadoro krantų.

Ispanai iš Havanos nuo 1656 iki 1679 m. intensyviai vykdė laivo nuolaužų paieškas, o XVII a. jų pavyzdžių sekė ir ieškotojai iš Anglijos ir kolonijinių šalių. 1972 m. laivo nuolaužų ieškojo Bobas Marxas, o XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje jų vėl ieškojo jo komanda, vėliau – Herberto Humphrieso vadovaujama komanda „Marex“. Bahamų vyriausybė, sunerimusi dėl nepakankamos šių lobių paieškų kontrolės, 1992 m. paskelbė moratoriumą nuolaužų „medžioklei“.

Šią vasarą vykdydama „AllenX“ nuskendusio laivo tyrimus, išsamiai aprašytus Bahamų jūrų muziejaus paskelbtoje ataskaitoje „Ocean Dispatches“, komanda aptiko nemažai naujų radinių. Tarp jų – galandimo akmenys iš galeono virtuvės, kinų ir ispanų keraminiai dirbiniai, sidabrinės monetos iš Meksikos ir sidabro luitai.

„Vakarinė Bahamų kranto pusė, atsiverianti į Floridos sąsiaurį, yra labai atšiauri vieta. Jums pasiseks, jei dėl šėlstančių vėjų galėsite vykdyti paieškas tris dienas iš eilės, – sakė „AllenX“ direktorius ir vienas iš „Ocean Dispatches“ autorių Carlas Allenas. – Kai užklumpa audra, mes tegalime nuplaukti į savo bazę netolimoje saloje arba vykti į pietus, į Didžiąją Bahamą. Kai prieš 368 metus nuskendo „Maravillas“ ir ispanų laivai atplaukė ieškoti jo lobių, Bahamose nebuvo kur prisiglausti, sutaisyti prakiurusių korpusų ir nusipirkti būtiniausių reikmenų. Taigi, klausiame savęs: jei „AllenX“ su visomis mūsų šiuolaikinėmis technologijomis taip sunku, kaip šių lobių ieškotojai tvarkėsi prieš šimtus metų?“

Kol „AllenX“ komanda, naudodama magnetometrus ir pasitelkdama narus, ieškojo jūroje laivo nuolaužų, kompanijos istorikai tyrinėjo Ispanijos ir Anglijos archyvus, aiškinosi, kaip XVII a. antroje pusėje buvo „žvejojami“ skęstančio laivo lobiai.

Komandą nustebino tai, kad pirmieji gyventojai Nasau Naujosios Providenso saloje – dabar tankiausiai apgyvendintoje Bahamų saloje – įleido šaknis ne tam, kad augintų cukrų ir kavą, o tam, kad ieškotų nuskendusių laivų ir juose buvusių lobių.

„Į laivo „Maravillas“ lobių paieškas besileidusius kolonijinė valdžia pavadino „piratais“, tačiau netrukus į miestą atvyko tikri įstatymų nepaisantys piratai. Juos traukė grobis – nesvarbu, ar jis buvo nuskendęs, ar jau iškeltas. Atradome tiesioginį ryšį tarp laivo „Maravillas“ praradimo, jo paieškos ir lobių iškėlimo darbų ir Nasau, kaip nuolaužų ieškotojų aprūpinimo bazės ir piratų buveinės, atsiradimo“, – sakė C. Allenas.

Anksčiau manyta, kad Nasau uostamiestis – dabartinė Bahamų sostinė ir didžiausias miestas – tapo piratų prieglobsčiu, kai 1715 m. liepą į pietus nuo Kanaveralo kyšulio Floridoje sudužo ispanų lobius gabenęs laivas (ir vienas vertingiausių tuo metu pasaulyje). Pasakojama, kad piratai čia apsigyveno, nes iš čia buvo patogu pasiekti nuskendusį laivą ir jame buvusius lobius.

XVIII a. pradžioje šie jūrų plėšikai ir kiti liūdnai pagarsėję piratai – pavyzdžiui, „Skrajojanti gauja“ – buvo įsikūrę Nasau.

„Nasau buvo liūdniausiai pagarsėjusių piratų buveinė pasaulyje, – sako Bahamų jūrų muziejaus direktorius ir vienas iš „Ocean Dispatches“ autorių Michaelas Patemanas. – Pagrindinės piratų bazės buvo įkurtos Madagaskare ir Mergelių salose, tačiau Nasau turėjo blogiausią reputaciją, nes čia buvo įsikūręs Edwardas Teachas, geriau žinomas kaip Juodabarzdis – ir jo gauja.“

„Uostamiestis buvo ne tik miestas, kuriame buvo rezgami sąmokslai, iškraunami laimikiai, dalijamas grobis ir kur piratai linksmindavosi, tačiau tai buvo ir tikra piratų respublika. Kitaip nei bet kur kitur Vakarų pasaulyje, Nasau kiekvienas vyras ir moteris kaip piratai buvo lygūs. Jie turėjo vienodą balso teisę, gyveno pagal tas pačias taisykles ir gaudavo teisingą grobio dalį. Nasau buvo demokratiškiausia erdvė Vakarų pusrutulyje“, – pridūrė jis.

Tačiau naujausi atradimai, susiję su laivu „Maravillas“, naujai nušviečia, kas paskatino uostamiesčio, kaip liūdnai pagarsėjusio piratų buveinės, atsiradimą, teigia žurnalo „Wreckwatch“ vyriausiasis redaktorius ir ataskaitos „Ocean Dispatches“ vienas iš autorių Seanas Kingsley.

Anot jo, naujieji „AllenX“ tyrimai atskleidžia, kad Nasau tapo piratų buveine daugiau nei trimis dešimtmečiais anksčiau nei manyta – ir iš naujo paaiškina, kas tai paskatino.

„Tas postūmis buvo nuskendęs ispanų lobis – tačiau ne tas, kuris buvo prarastas 1715 m. prie Floridos krantų, o tas kuris nuskendo 1656 m. Bahamų vandenyse kartu su laivu „Maravillas“, – aiškina S. Kingsley.