Pagrindinė komplekso, pavadinto „Aero Azimuth“, užduotis – identifikuoti priešo dronų įgulų buvimo vietą – kad jas būtų galima toliau naikinti ugnimi.
Tokiu būdu sunaikinamas ne dronas, o svarbiausia ir brangiausia jo dalis – pilotas ir įgula, kurių kokybiškas parengimas yra brangus ir reikalauja daug laiko.
Pasak kūrėjų, „Aero Azimuth“ turi būti dislokuojamas 9 kilometrų atstumu nuo kontakto linijos, mažame ir vidutiniame aukštyje.
Verta pažymėti, kad toks teritorinis gylis dabartiniame Rusijos ir Ukrainos karo etape yra gana nedidelis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai yra pasyvusis kompleksas, jo aptikimas įmanomas tik optinės žvalgybos priemonėmis, o tai tokiu atstumu yra gana sudėtinga – bet vis dėlto įmanoma, ypač atsižvelgiant į dabartinį „dronų oro eismą“.
Bendrovės „Kvertus“ atstovai praneša, kad pakėlus balioną į vidutinį skrydžio aukštį, radijo šaltinius buvo galima aptikti 60 kilometrų atstumu, o pasitelkus trianguliaciją – 24–30 kilometrų atstumu.
Kompleksas sumontuotas ant Ukrainos bendrovės „Aerobavovna“ pagaminto oro baliono. Bendrovės balionai gali išbūti ore 7 dienas, atlaikyti iki 15 metrų per sekundę vėjo gūsius ir pakelti nuo 4 iki 25 kilogramų sveriančius krovinius.
Optimalus oro balionų skrydžių aukštis yra 300–700 metrų.
Be baliono, kompleksą sudaro modulis su keltuvo sistema, dujų balionų sistema ir remontui bei techninei priežiūrai reikalingais įrankiais.
Balionų naudojimas ir esminis jų privalumas – ilgai išbūti ore – leidžia organizuoti palyginti nebrangią ir tankią oro elektroninės, radiolokacinės ar optinės žvalgybos sistemą, o taip pat sukurti signalų kartotuvų tinklą.
Aerostatai yra gana paplitusi žvalgybos priemonė, ją naudoja abi kariaujančios pusės. „Militarnyj“ primena, kad kadaise, dar antiteroristinės operacijos Donbase metu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo karinį padalinį, kuris dirbo su oro balionais.
