Kas yra šis naujasis ginklas ir kiek jis veiksmingas?
Drakoniškasis dronas
Vaizdo įrašą paskelbė Ukrainos 108-oji atskiroji teritorinės gynybos brigada ir „Telegram“ kanalas „Mano šaukinys – Godvinas“. Prie vaizdo įrašo kaip komentaras pridėtas vienintelis žodis – „Drakaris“ – nuoroda į George R. R. Martino fantastinių romanų seriją „Ledo ir ugnies giesmė“, kuriame svarbų vaidmenį vaidina drakonai.
Kaip rašo „Forbes“, žiūrovas nemato visos įvykių sekos, tačiau mato, kaip dronas skrenda virš medžių linijos ir 22 sekundes purškia ugnį. Tada jis numeta užtaisą, kuris toliau dega ir po kelių sekundžių sprogsta ant žemės, kai dronas nuskrenda.
Užtaisas pažeria kibirkščių purslus, o ne degančio skysčio čiurkšlę, kurią iššaukia tradiciniai liepsnosvaidžiai – pavyzdžiui, garsusis JAV „M2“ tipo liepsnosvaidis, montuojamas ant kuprinės. Tai yra aiški užuomina, pagal kurią galima nustatyti ginklo tapatybę: kibirkščių čiurkšlė būdinga termitiniams ginklams. Kaip prieš kelis mėnesius jau pastebėta, termitinės bombos tapo mėgstamiausiu Ukrainos bepiločių orlaivių operatorių ginklu – ypač apleistoms rusų transporto priemonėms naikinti.
Termitas – tai aukštos temperatūros degančioji medžiaga, paprastai geležies oksido (rūdžių) ir aliuminio miltelių mišinys. Termito reakcija gali pasiekti maždaug 2200 Celsijaus laipsnių temperatūrą, kurios pakanka išlydyti plieno plokštę – tai gali būti naudingas įrankis pjaustymui ir suvirinimui.
Tačiau termitas kaip padegamasis ginklas nėra labai efektyvus – nes jo poveikio plotas yra ribotas. Skirtingai nuo kitų padegamųjų medžiagų, kurios sudega akimirksniu, termito reakcija trunka ilgą laiką, iki aukštos temperatūros įkaitindama nedidelį plotą. Termitinės granatos paprastai naudojamos naikinimui – pavyzdžiui, artilerijos pabūklui ar transporto priemonei išvesti iš rikiuotės, išlydant ar sudeginant pagrindinę sudedamąją dalį. Jos naudingos naikinant rusų tankus nes įmesta pro liuką termitinė granata pakankamai įkaitina vidų, kad detonuotų laikomi šaudmenys ir antriniai sprogimai sunaikintų karo mašiną.
Termito bombas dronams gamina keli Ukrainos šaltiniai, įskaitant „Steel Hornets“. Jų linijoje yra kelių rūšių termitinės amunicijos. Mažiausia yra pusės kilogramo svorio bomba, skirta mažiems kvadrokopteriams. Didžiausia sveria daugiau kaip du kilogramus ir dega ilgiau nei 22 sekundes – panašiai kaip vaizdo įraše. Tačiau šiuo atveju termitinis mišinys galėjo būti pakeistas, kad būtų sukurtas veiksmingesnis purškalas.
Panaudoto drono identifikuoti neįmanoma, tačiau kai kuriuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad tai vienas iš didesnių FPV dron7. Naujasis „Queen Hornet“ gali gabenti devynių kilogramų krovinį – tikėtinas kandidatas.
Naikinimas liepsna
Judantis dronas – užuot likęs vienoje vietoje – degantį termitinės reakcijos produktą paskleidžia išilgai savo skrydžio trajektorijos. Tikėtina, kad tai nesukelia aukų. Išsilydžiusios geležies lašeliai krenta kaip iki baltumo įkaitusio lietaus lašai, tačiau visi, esantys bunkeryje ar dengtame griovyje, bus saugūs – o net ir atviroje vietoje kariai su šalmais ir neperšaunamomis liemenėmis bus gerai apsaugoti, jei tik nežiūrės užvertę galvas tiesiai į viršų.
Tačiau termitinis lietus padega bet kokią degią medžiagą, ant kurios patenka. Po sausos vasaros pasėliai ir augmenija lengvai užsidega, o termito lietus po savęs palieka šimtus tūkstančių mažų ugnies židinių. Kaip matyti vaizdo įraše, kai kurios iš jų išplinta ir susijungia į didesnius. Bendras dūmų ir liepsnos poveikis okupantams gali sukelti daugiau problemų ir priversti juos palikti poziciją.
Kai kuriose Ukrainos dalyse kraštovaizdį sudaro dideli atviri laukai, kuriuos skiria siauros medžių linijos. Jos visada pasirenkamos kaip gynybinės pozicijos, todėl vienas analitikas praėjusių metų kontrpuolimą pavadino Ukrainos medžių linijų karu. Augmenijos teikiama priedanga yra gyvybiškai svarbi kare, kuriame kiekvienas kvadratinis centimetras yra nuolat stebimas dronais, rašo „Forbes“.
Kai kurie žiūrovai iškėlė klausimą dėl tokio ginklo teisėtumo. Liepsnosvaidinių ginklų naudojimas karyboje visada buvo prieštaringai vertinamas, tačiau prireikus jie gali būti naudojami prieš tam tikrus karinius taikinius. Konkrečiai, Tarptautinės paprotinės humanitarinės teisės 85 paragrafe teigiama: „draudžiama prieš asmenis naudoti padegamuosius ginklus, išskyrus atvejus, kai neįmanoma panaudoti mažiau kenksmingo ginklo, kad asmuo taptų hors de combat“.
Savo ruožtu rusai plačiai naudojo termobarinius ginklus, kuriuos jie vadina „raketiniais liepsnosvaidžiais“ – ir daro tai nepaisant susirūpinimo dėl jų teisėtumo ir poveikio civiliams gyventojams tankiai apgyvendintose teritorijose. Kai kurie rusų tinklaraštininkai net ėmė tvirtinti, kad termitą purškęs dronas buvo rusiškas ginklas – nors geolokacinė informacija rodo, kad jis atakavo Rusijos linijas.
Nors naujasis ginklas ir įspūdingas, mažai tikėtina, kad jis bus lemiamas. Termitinė ugnis nesunaikins rusų pozicijų (nebent ji būtų naudojama intensyviau), tačiau ji neabejotinai panaikins apsauginę priedangą. Bet yra viena svarbesnė galimybė – tokių „Dragonfire“ bepiločių poveikis moralinei okupantų kareivių būklei gali būti didelis, o tai ir gali tapti silpnąja Rusijos vieta.
