Tačiau Ukraina taip pat turi oro pajėgas ir valdomų aviacinių bombų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas ne mažesnis nei rusų KAB. Antradienį internete pasirodė pirmieji vaizdo įrašai, kuriuose tariamai užfiksuota, kaip ukrainiečių naikintuvai į taikinius Kurske mėto amerikiečių gamybos sklendžiančias bombas „Joint Direct Attack Munition“ (JDAM).
Pranešama, kad Ukrainos naikintuvas pataikė į rusų vadavietę už kelių kilometrų į šiaurę nuo Kursko fronto linijos. Pažymėtina, kad reidą vykdė naikintuvas „Sukhoi Su-27“, o ne vienas iš Ukrainos neseniai gautų daniškų „F-16“.
Nors „F-16“ yra suderinami su JDAM bombomis, yra įrodymų, kad Ukrainos karinės oro pajėgos planuoja šiuos naikintuvus naudoti tik oro erdvės apsaugai, o ne rizikingesnėms antžeminėms atakoms, bent jau iš pradžių.
Rizika lėktuvams aplink Kursko regioną yra didelė. Ukrainos kariuomenė dislokavo, kaip apibūdino vienas Rusijos tinklaraštininkas, „didelį kiekį“ oro gynybos baterijų ir elektroninių trukdžių sistemų, galinčių blokuoti radijo signalus, o kai kuriais atvejais – net išjungti GPS valdomas bombas.
Ukrainos daliniai numušė kelis Rusijos sraigtasparnius. Atsakydama ugnimi Rusijos artilerija apgadino vieną ukrainiečių priešlėktuvinės gynybos sistemą „Buk“.
Rusijos priešlėktuvinė gynyba aplink Kurską taip pat yra reikšminga. Ne veltui vienas ukrainiečių „Su-27“, numetęs sklendžiančias bombas, buvo pastebėtas skriejantis vos kelis šimtus metrų virš mūšio lauko. Abiejų pusių pilotai kuo dažniau skraido kuo žemiau, kad išvengtų būti aptikti priešo radarų.
Nors abi pusės virš pasienio invazijos zonos yra dislokavusios karo lėktuvų, gali būti, kad rusai dislokavo jų daugiau. Yra įrodymų, kad rusų bombardavimo reidai nukreipti tiek į Ukrainos karius Kurske, tiek į jų bazes Sumoje.
Vienintelis patvirtintas ukrainiečių bombardavimo taikinys yra jau minėta rusų vadavietė už kelių kilometrų į šiaurę nuo Kursko fronto linijos. Tai reiškia, kad nėra aišku, ar ukrainiečiai išplėtė savo oro pajėgas tiesiai virš fronto linijos.
Tai būtų prasminga. Nepaisant padažnėjusių ukrainiečių bepiločių orlaivių ir raketų antskrydžių prieš Rusijos oro bazes Kurske ir aplink jį, rusai vis dar turi daugiau lėktuvų ir bombų. Tie 85 lėktuvai „F-16,“ kuriuos pažadėjo Europos sąjungininkės Ukraina, atvyksta lėtai ir nedideliais kiekiais.
Gali būti, kad Ukrainos karinės oro pajėgos turi tik apie 100 karo lėktuvų po to, kai šią vasarą per rusų atakas prieš Ukrainos karinius oro uostus prarado kelis.
„Įsiveržimas bus iššūkis ir taip išsekusioms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – aiškino Gynybos strategijų centro (CDS) darbuotojas Hansas Petteris Midtunas.
Maždaug 300 reaktyvinių lėktuvų, kuriuos Kremlius dislokavo oro karui prieš Ukrainą, per dieną gali numesti iki 100 sklendžiančių bombų; mažesnės Ukrainos oro pajėgos greičiausiai numeta tik dalį šio skaičiaus.
Verta paminėti, kad maždaug tuo pačiu metu, kai „Su-27“ bombardavo rusų pozicijas Kurske, kiti Ukrainos reaktyviniai lėktuvai, CDS duomenimis, bombardavo tris rusų kontroliuojamus miestus Charkovo srityje maždaug už 150 km į rytus nuo Kursko srities.
Vis dėlto stebėtina, kad, nepaisant didelio lėktuvų, bombų ir kitos sunkiosios ginkluotės trūkumo, Ukraina ne tik įsiveržė į Rusiją – invazija nesiliauja.
„Mes esame puolime, – sakė neįvardytas Ukrainos pareigūnas. – Tikslas – atitraukti priešo pozicijas, padaryti kuo daugiau nuostolių ir destabilizuoti padėtį Rusijoje dėl to, kad ji nepajėgi apsaugoti savo sienos.“
Rusai yra pažeidžiami ne tik Kursko srityje, jie pažeidžiami ir ore – prie savaitę trunkančios invazijos regione prisijungš Ukrainos naikintuvai.
Parengta pagal „Forbes“.
