2021 m. britų moksliniame žurnale „Nature“ publikuotas tyrimas nustatė, kad nė vienos 1992–2020 m. laikotarpyje surengtos olimpinės žaidynės nebuvo pakankamai tvarios. Vien per 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadą buvo sunaudota beveik 30 tūkstančių gigavatvalandžių energijos ir sukurta 3,6 milijono metrinių tonų anglies dioksido emisijų, kas leidžia patikimai spėti, jog net mažiausi veiksmai tokio masto renginyje gali atnešti reikšmingą rezultatą.
„Nors 5G stotys Paryžiuje olimpinių žaidynių metu veikė visu pajėgumu, besistengdamos, kad nė vienas sporto gerbėjas neliktų be ryšio, jų poveikis aplinkai – stebėtinai mažas. Olimpinių žaidynių operatoriaus skaičiavimais, jo naudojamos įrangos sukurtos taršos dalis bendrame 2024 m. olimpiados emisijų „katile“ nesudaro net 1 proc. Tai demonstruoja, kokia pažangi bei efektyvi yra 5G technologija. Ir tai nėra tik tolimi užsienio pavyzdžiai – 5G galimybėmis galime įsitikinti ir per pastaruoju metu Lietuvoje vykusius renginius“, – teigia „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Emisijoms mažinti – visas priemonių paketas
Kaip skelbiama portale „Business Insider“, Paryžiaus olimpinių žaidynių ekologijai reikšmingą paspirtį duoda tai, kad organizatoriai varžyboms nusprendė naudoti kaip įmanoma daugiau laikinų statinių, o baldus ir kitą reikalingą įrangą – nuomotis. Todėl vietoje grandiozinių statybų, būdingų pasaulinę sporto šventę priimantiems miestams, Prancūzijos sostinei teko pastatyti vos vieną neišardomą objektą. Labai panašios strategijos buvo laikomasi ir planuojant ryšio infrastruktūrą.
„Akivaizdu, kad pasibaigus olimpiadai ir iš miesto išvažiavus milijonams sirgalių, toks didelis bazinių stočių kiekis bus nebereikalingas. Tad olimpinėms žaidynėms ryšį teikianti „Orange“ pasirinko ketvirtadalį 5G tinklo įrangos išsinuomoti, o papildomai žaidynėms įsigytą infrastruktūrą – pernaudoti. Operatorius tam skyrė daugiausia dėmesio, nes remiantis jų pačių atliktu tyrimu, didžiausia tarša išsiskiria 5G reikalingos įrangos gamyboje ir montavime, o ne gaminant jos veikimui reikalingą elektrą“, – atskleidžia R. Mikalauskas.
Specialistas pastebi, kad 5G naudojimas masiniams renginiams suteikia didelį lankstumą, nes jiems pasibaigus, įranga gali būti sąlyginai lengvai išmontuojama, transportuojama ir įrengiama kitose vietose. Tai leidžia efektyviai panaudoti prieinamus išteklius, kartu mažinant elektronikos atliekų kiekį.
Daugiau spartos, mažiau elektros
5G draugiškumas aplinkai pirmiausia pasireiškia tuo, kad norėdami pasiūlyti penktos kartos ryšį, operatoriai privalo atnaujinti savo tinklą, naudodami moderniausią ar bent jau modernesnę įrangą, nei iki tol. Pažangesnė ryšio technika leidžia vienoje antenoje sutalpinti daugiau mažesnių siųstuvų – taip auga jos veikimo efektyvumas ir sumažinamos įrangos aušinimui reikalingos energijos sąnaudos.
Papildomai, šiuolaikinės bazinės stotys realiu laiku vykdo resursų planavimą ir perdavimo galios konfigūraciją, o antenų skleidžiamas signalas labai preciziškai nukreipiamas reikalinga kryptimi, išvengiant trukdžių ir optimizuojant tam reikalingų elektros išteklių eikvojimą.
„5G pranašumą gerai iliustruoja šią vasarą Kalnų parke vykęs Dainų šventės renginys. Siekiant dešimtims tūkstančių dalyvių suteikti kokybišką ryšį, 5G bazinę stotį galėjome sumontuoti tiesiog ant gatvės apšvietimo stulpo. Jai neprireikė nei dyzelinių generatorių, nei itin galingo elektros įvado, o vartotojai galėjo džiaugtis net kelis šimtus megabitų per sekundę (Mb/s) siekiančia mobiliojo interneto sparta“, – atskleidžia R. Mikalauskas.
