Pasak festivalio sumanytojo, Lietuvos kriminologo, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docento Algimanto Čepo, kiekvieną sąmokslo teoriją, kad ir kiek ji būtų neįtikima, verta analizuoti, nes ji leidžia geriau suprasti, kaip gyvena žmonės, kurie jomis tiki. O šįmet festivalio vairą perėmęs kriminologijos studijų alumnas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro patarėjas Matas Tamošaitis sako, kad festivalyje vykstančių diskusijų ir pokalbių metu sunkios, net su nusikaltimais susijusios temos paaiškinamos labai suprantamai, pasitelkiant praktinius pavyzdžius.
Belaukiant „Demistify“, organizatoriai doc. A. Čepas ir M. Tamošaitis papasakojo apie tai, ko tikėtis: kodėl baltarusių portalai rašo apie Šventąjį Gralį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, kas bendro tarp kriminologų ir sunkiojo roko klausančių metalistų ir kodėl svarbu nustatyti ribą tarp gėrio (apsibrėžtų vertybių) ir blogio (nusikaltimo).
– Tarp Suvalkijos lygumų jau ketvirtą kartą oš kriminologijos festivalis „Demistify“. Kodėl šį kartą nusprendėte demistifikuoti sąmokslo teorijas?
A. Čepas: – Pažvelgus į sąmokslo teorijas kriminologo žvilgsniu, galima atsekti, iš kur jos atsiranda, kam ir kodėl jos reikalingos. Kiekviena sąmokslo teorija, kad ir kiek būtų neįtikima, leidžia geriau suprasti, kaip gyvena žmonės, kurie jomis tiki, kodėl tiems žmonėms vienos ar kitos teorijos yra reikalingos.
– Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių?
A. Čepas: – Nemažai kalbama apie Jeffrey Epsteino salą: kas toje saloje – niekieno žemėje, tam tikrame užribyje – vyko (beje, sąmokslo teorijos šalininkai šią istoriją sieja ir su Lietuva). Kriminologijoje kaip tik ir nagrinėjame tokius reiškinius: nusikaltimą galima apibūdinti kaip blogį, kuris egzistuoja už tam tikros ribos. O kodėl Epsteino istorija buvo taip plačiai aptarinėjama? Nes daugelis lengvai patiki, kad egzistuoja „slapta valdžia“ („deep state“), kuri iš tikrųjų valdo. Ne valdovai, kuriuos mes matome, demokratija ar diktatorius, bet kažkas nematomas, kas yra už jų.
Panašios teorijos egzistuoja jau nuo antikos - Neronas, stebintis, kaip dega Roma. Kodėl žmonėms jų reikia? Nes jiems reikia tam tikro absoliuto: absoliučios galios buvimas žmonėms suteikia paaiškinimą, kaip veikia pasaulis, suteikia tikrumą. Neatsitiktinai sąmokslo teorijos suklestėjo tada, kai žmonės nustojo vaikščioti į bažnyčias.
Sąmokslo teorijos suteikia, viena vertus, žinojimą, kas yra gėris ir blogis, kita vertus – paguodą, kad jeigu aš nieko nesugebu padaryti, kaltas išorinis pasaulis – kažkas, kas valdo visų likimus. Toks mąstymo būdas veda prie to, ką mes vadiname kova su nusikalstamumu. Šio termino mes, kriminologai, labai nemėgstame, bet ši idėja atsiranda būtent iš įsivaizdavimo, kad kažkas didelis ir baisus tūno ten, už ribos. Tad jei į nusikalstamumo įveikimą žiūrime kaip į kovą, vienintelis sprendimas yra sunaikinti priešą: atsiranda karo retorika, kuri eliminuoja galimybes šnekėti apie prevenciją, resocializaciją, atpildą. Jeigu yra kova, ji gali būti laimima tik sunaikinant priešą.
– Taigi, kriminologija yra ne karas su priešu, o kai kas kita?
– Kriminologija leidžia pasižiūrėti į tai, kas yra už blogio ir gėrio ribos, kaip į mūsų gyvenimo dalį, su kuria tiesiog reikia dirbti, o ne ignoruoti. Kriminologijos mokslas suteikia įrankius spręsti problemas, kurias atrandame nusikaltimų aplinkoje, ir žiūrėti į jas kaip į mūsų pasaulio dalį.
– Pirmąjį festivalio vakarą prie laužo skaitysite paskaitą „Konspiracijų tamsa ir kodėl kriminologija išgelbės pasaulį“. Galbūt praskleistumėte paslapties šydą: apie ką kalbėsite?
– Nenorėčiau išduoti visų paslapčių, bet galiu paminėti vieną pavyzdį. Baltarusių portaluose pasirodė straipsnių apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės staigaus iškilimo priežastis – kad tai lėmė iš Prancūzijos po ordino sutriuškinimo persikėlę tamplieriai.
Pasak baltarusių mokslininkų, tamplieriai paslėpė Šventąjį Gralį Kraslavos katedroje Latvijos teritorijoje arba Kamianeco pilyje Baltarusijos teritorijoje, prie Belovežo girios. Anot jų, Šventasis Gralis yra išminties ir gėrio simbolis.
O štai rusų žiniasklaidoje aiškinama, kad tamplierių lobiai yra paslėpti Karaliaučiuje, kur juos atgabeno kryžiuočiai. Rusų aiškinimuose Šventasis Gralis yra iš dangaus nukritęs Liuciferio akmuo, galbūt meteoritas.
Ką šios teorijos sako apie žmones, kurie jas platina? Kad baltarusiai linkę tapatintis su LDK kaip kažkuo teigiamu (čia galima paminėti ir litvinizmo teorijas), o rusams Kionigsbergas, kaip jie patys iki šiol neoficialiai vadina šį miestą, visgi netapo savas – tai svetima teritorija, kurioje tūno blogis.
– Kuo jums pačiam patrauklus šis festivalis?
– Draugiška ir geranoriška atmosfera. Čia atvykstantys žmonės dalinasi savo pozityvumu su kitais. Galbūt iš šalies gali atrodyti keista, kad kriminologai, dirbdami su pačiais tamsiausiais dalykais – nusikaltimais, nužudymais ir pan., yra sukaupę labai daug pozityvumo. Čia gal panašiai, kaip metalistai, klausydamiesi, atrodytų, pačios pikčiausios muzikos, būna patys šauniausi ir geriausi žmonės. Be to, į festivalį atvyksta daug įdomių žmonių – turėsime atstovų iš Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, atvyks pasisakyti advokatai, psichologai, kriminologai, teisininkai, kriminologinėmis temomis kalbės politikai. Šeštadienio vakarą po visos dienos intensyvių veiklų vyks grupės „Saulės dievas“ ir atlikėjos Dievaži koncertas, o po jo lygiai vidurnaktį – diskoteka.
– Matai, ketvirtą kartą dalyvaujate festivalyje, iki šiol čia atvykdavote kaip kriminologijos studentas, o dabar – kaip Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas ir vienas iš organizatorių. Kas skatina sugrįžti?
M. Tamošaitis: – Kaip kriminologijos studijų absolventą (pernai baigiau magistrantūros studijas, prieš tai – bakalauro) mane labiausiai žavi pats šis mokslas. Kriminologija nagrinėja tamsiąsias gyvenimo puses, čia neretai kalbame apie sunkius nusikaltimus, o vesti paskaitų, diskusijų atvyksta geriausi Lietuvos kriminologai, kurie net ir žmonėms, nesusijusiems su kriminologija, geba sudėtingas temas paaiškinti suprantamai. Susiburia savotiška bendruomenė, kuri dalinasi idėjomis, žiniomis, mintimis.
– Kodėl tapote kriminologu?
– Priežastys, kurios patraukė stoti ir kurios dabar traukia, absoliučiai skiriasi. Patraukė mokslo daugialypiškumas. Kai turėjau rinktis studijas, nežinojau tiksliai, kur noriu eiti. O kriminologijos paskaitų tvarkaraštyje buvo tokios disciplinos kaip psichologija, teisė, filosofija, ekonomika, sociologija. Tad maniau, kad jei man nepatiks kriminologija, rinksiuosi ką nors iš minėtų.
Kodėl likau kriminologijoje? Turiu asmeninę filosofiją. Kriminologija yra mokslas apie tai, kas yra nusikaltimai, kodėl jie daromi, kas yra už normų ribų. Ribos klausimas yra labai sena tema, kuri susijusi su vertybių klausimu. Pavyzdžiui, jei gyvybė yra vertybė, negalima jos atimti. Man kriminologija yra apie pagrindines vertybes, ji man suteikia pagrindą gyvenime. Savo darbe analizuoju daug teisės aktų, projektų – juos vertinu būtent kriminologijos požiūriu. Jei matau, kad yra įstatymas, kuris uždraudžia ką nors, ko neturėtų drausti, arba atvirkščiai – vyksta kas nors, kas nėra, bet turėtų būti draudžiama, man tai yra kriminologijos klausimai.
– Ką kriminologas dirba Lietuvos kriminalinės policijos biure?
– Esu Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas. Didelė dalis mano darbo susijusi su teisėkūra ir teisės aktų projektų rengimu ir vertinimu. Pavyzdžiui, jei Seimas nusprendžia, kad reikėtų keisti – švelninti arba griežtinti – narkotikų politiką Lietuvoje, toks sprendimo projektas yra siunčiamas įvairioms institucijoms, kad įvertintų galimą žalą, atitiktį teisės normoms ir t. t. Mano darbas biure kaip tik ir yra susijęs su narkotikų teisės aktų projektų vertinimu, taip pat dirbu su terorizmo problematika: prisidedu rengiant strateginius planus, numatančius, ką turėtume daryti, jeigu norime apsisaugoti nuo teroristinių išpuolių. Savo vertinimus pateikiu aukštesnei biuro valdybai, kuri sprendžia, ar reikia ką nors koreguoti, ar viskas tinka. Taip pat pagal kompetenciją galiu dalyvauti įvairiose Europos institucijose – Europole, Europos Komisijoje, Europos Taryboje ir pan.
– Kaip pakviestumėte žmones į „Demistify“ festivalį ir ką pakviestumėte?
– Tai nėra festivalis visiems. Pirmiausia jis skirtas tiems, kas domisi kriminologija. Taip pat kviesčiau žmones, kuriems įdomi šių metų tema – sąmokslai: kodėl žmonės tiki sąmokslo teorijomis, kokios yra žinomiausios, kokios galbūt jau nebeturėtų būti taip vadinamos, nes jose yra daug tiesos. Taip pat į festivalį pakviesčiau tuos žmones, kurie mąsto filosofiškai, vertybiškai: mes kalbame apie tai, kas turėtų arba neturėtų būti leidžiama ir kodėl kriminologija yra toks svarbus mokslas tai nustatant.
Kalbino Beata Baublinskienė.
