Momotombo yra aktyvus stratovulkanas, esantis Managos ežero šiaurinėje pakrantėje vakarų Nikaragvoje. Regioną tyrinėję stereografai 1902 m. pavadino ugnikalnį „dūmijančiu siaubu“, skelbia NASA Žemės observatorija. Pasak Smitsono instituto Pasaulinės vulkanizmo programos, ugnikalnis yra palyginti jaunas – jam apie 4 500 metų, o jo viršūnė yra 1270 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Per pastaruosius 500 metų Momotombo patyrė kelis didelius išsiveržimus, įskaitant 1610 m. įvykusį didžiulį išsiveržimą, kuris sukėlė žemės drebėjimą, sugriovusį netoliese esantį ispanų kontroliuojamą Leono miestą. Miesto gyventojai persikėlė ir pastatė šiuolaikinį Leoną, kuris šiuo metu yra antras pagal dydį Nikaragvos miestas – o senamiesčio griuvėsiai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Šiuo metu ugnikalnis yra išsiveržimo fazėje, o 2015 m. lapkritį ir 2016 m. vasarį įvyko dideli išsiveržimai. Prieš tai ugnikalnis nebuvo išsiveržęs nuo 1905 m. Tačiau, remiantis Pasaulinės vulkanizmo programos duomenimis, nuo 2021 m. ugnikalnio aktyvumas nebuvo didelis.
Nuotraukoje matyti, kad ugnikalnis nuo savo viršūnės skleidžia debesis. Tikėtina, kad šiame debesyje yra vandens garų ir nuodingų dujų mišinys – pavyzdžiui, nemalonaus kvapo vandenilio sulfidas, kuris per tūkstančius metų ugnikalnio viršūnę nudažė geltonai. Ugnikalnis dažnai paskleidžia šiuos debesis prieš išsiveržimą ir po jo, tačiau pastaraisiais metais jų nebepasitaiko.
Nuotraukoje matomi du tamsūs lavos laukai kalno papėdėje, kurie liko, kai per ankstesnius išsiveržimus išsilydžiusi uoliena tekėjo lavos kanalais ugnikalnio šonuose, praneša NASA Žemės observatorija.
Momotombo yra Centrinės Amerikos ugnikalnių juostos, kuri tęsiasi išilgai žemyno vakarinės pakrantės nuo Meksikos iki Panamos, dalis ir yra apsuptas kelių kitų ugnikalnių, įskaitant mažesnį stratovulkaną Momotombito – maždaug 350 m aukščio salos ugnikalnį Managos ežero viduryje, kuris susiformavo tuo pačiu metu kaip ir Momotombo.
Momotombo apylinkėse gausu nedidelių angų – vadinamųjų fumarolių – kuriomis į Žemės paviršių veržiasi vulkaninės dujos ir garai. Dėl to 1983 m. didžioji aplinkinės teritorijos dalis buvo paversta geotermine jėgaine, kuri iš šios požeminės veiklos gamina elektros energiją, rašo „Live Science“.
