Tyrėjai mano, kad šis lobis buvo samdomų kareivių atlygis, tačiau neaišku, kodėl jis buvo užkastas.
„Kontroliuojamų archeologinių kasinėjimų metu aptikti tokį vertingą radinį pasitaiko labai retai, – teigė Mičigano universiteto senovės Viduržemio jūros regiono meno ir archeologijos profesorius Christopheris Ratté, projekto „Notion Archaeological Survey“, kurio metu buvo rastos monetos, direktorius. – Niekas niekada neužkasa monetų, ypač brangiųjų metalų monetų, neketindamas jų atgauti. Taigi tik didžiausia nelaimė gali paaiškinti tokio lobio išlikimą“.
Kelios stilistinės užuominos rodo, kad monetos buvo nukaldintos maždaug V a. pr. m. e. – šiuo laiko tarpsniu archeologai dabar naudojasi bandydami atskleisti įvykių, lėmusių lobio paslėpimą, seką.
„Pasak graikų istoriko Ksenofonto, vienas darikas prilygo vieno mėnesio kareivio atlyginimui“, – teigia Ch. Ratté.
Per pastaruosius kelerius metus šioje vietoje buvo rasta daugybė artefaktų, įskaitant keramikos fragmentus – taip pat iš V a. pr. m. e. – paslėptus „ankstesnėse sienose, įtrauktose į helenistinio laikotarpio namo pamatus“.
Helenizmo laikotarpis prasidėjo po Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. ir tęsėsi iki paskutinės helenistinės karalystės užkariavimo Romoje 31 m. pr. m. e. Šeštajame amžiuje pr. m. e. Notionas kartu su kitais graikų miestais buvo įjungtas į Persijos imperiją. V a. pr. m. e. pradžioje jis kuriam laikui buvo išlaisvintas iš persų valdžios, tačiau IV a. pr. m. e. vėl įtrauktas į imperiją.
430–427 m. pr. m. e. Persijos šalininkų, taip pat graikų ir „barbarų“ samdinių grupė užėmė Notioną. Tuo metu Atėnų generolas Pašas nužudė persams prijaučiančius samdinius, todėl persams simpatizuojantys asmenys buvo išvaryti iš miesto – nes atėniečiai perėmė jo kontrolę.
Ch. Ratté teigia, kad dėl šių įvykių galėjo būti paslėptas ir šiais galiausiai taip niekada ir nebeatsiimtas lobis, rašo „Live Science“.
