Savo kalboje V. Zelenskis padėkojo Ukrainos sąjungininkams – ypač Danijai, Nyderlandams ir Jungtinėms Valstijoms – kurie padėjo pasiekti, kad šis momentas po daugelį metų trukusių derybų ir diplomatinių bei logistinių kliūčių taptų realybe.
Kelias iki „F-16“ buvo ilgas ir vingiuotas. Jau netrukus po to, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija ir Ukraina įrodė, kad gali sulaikyti didžiąją jos dalį, o taip pat išlaikyti savo dangaus kontrolę virš didžiosios šalies dalies, buvo aišku, kad reikia vakarietiškų ketvirtos kartos naikintuvų – ir vakarietiškos amunicijos bei taktikos.
Tai, kad ši diena pagaliau išaušo, Ukrainai, be abejonės, yra labai reikšminga, tačiau prireiks laiko – greičiausiai kelerių metų, kol plačios „F-16“ galimybės galutinai atsiskleis, rašo TWZ.
„F-16“ pilotui prireikia metų, kad subręstų ir taptų visiškai pajėgiu misijos vadovu – o naujų pilotų srautas per tą laiką turės išlikti stabilus, kas jau tampa didele problema. Taip pat prireiks laiko išugdyti pagalbinį personalą, kurios reikės, kad šie lėktuvai būtų eksploatuojami pakankamai savarankiškai.
Čia nėra jokio trumpiausio kelio, tiesiog taip yra – patirtis yra raktas į pilną „F-16“ potencialo išnaudojimą, teigia TWZ. „F-16“ niekada nebuvo sidabrinė kulka. Bet tai yra revoliucinis Ukrainos oro mūšio pajėgumų atnaujinimas, dėl kurio šiame kare ir bendroje Ukrainos gynyboje vis dažniau bus naudojami galingesni ginklai bei taktika.
Tai nereiškia, kad „F-16“ yra nenaudingi. Plečiant jų misijos mastą, jie gali užtikrinti gyvybiškai svarbią oro gynybą visoje Ukrainai priklausančioje teritorijoje, medžiojant dronus ir sparnuotąsias raketas, keliančias grėsmę svarbiausiai infrastruktūrai ir kariniams pajėgumams. Tai, kad dabar užfiksuotuose vaizdo įrašuose „F-16AM“ buvo aprūpinti raketomis „AIM-9M“ ir „AIM-120 AMRAAM“, pabrėžia jų pradinį oro gynybos vaidmenį.
Nors ukrainietiškiems „F-16“ trūksta aktyviųjų elektroninio skenavimo matricų (AESA) radarų, kuriais aprūpinti dauguma naujos gamybos modernių naikintuvų ir kurie yra montuojami į daugelį senesnių „F-16“, šie reaktyviniai lėktuvai vis dar gali būti labai vertingi – nes iki šiol Ukrainos oro gynyboje tarnavo „MiG-29“, kurių radarų ir avionikos komplektas buvo daug prastesnis nei „F-16AM“ su modernizuotais „AN/APG-66“ radarais.
„F-16“ taip pat gali naudoti naujus šaudmenis. Naujieji Ukrainos naikintuvai naudoja NATO standartinę architektūrą, kuri jau leidžia naudoti daugumą NATO turimų iš oro paleidžiamų ginklų. Pavyzdžiui, „JDAM-ER“moduliai, mažo skersmens bombos „GBU-39/B“ ir miniatiūriniai iš oro paleidžiami užtaisai „ADM-160“ jau yra integruoti į „F-16“.
Daugiau ginklų tipų – pavyzdžiui, prancūziškas raketas „Hammer“ – galima taip pat palyginti nesunkiai integruoti – palyginti su jų pritaikymu sovietinių laikų orlaiviams. Tai reiškia, kad turėtume sulaukti naujų ginklų – ypač tokių, kurie gali pasiekti giliai Rusijos kontroliuojamą teritoriją.
Be to, kaip matyti stopkadre, vaizdo įraše matomi Ukrainos pilotai taip pat dėvi jungtines šalmo tvirtinimo sistemas (angl. Joint Helmet Mounting Cueing Systems, JHMCS). Nors to ir tikėtasi, tai ne tik užtikrina aukšto lygio „AIM-9X“ nutaikymą už matomumo ribų, bet ir labai pagerina pilotų informuotumą apie padėtį. Vien tik „AIM-9“ ir „AIM-120“ naudojimas oras-oras srityje reiškia, kad Ukraina turi galimybę naudotis didelėmis NATO oro-oras raketų atsargomis, o ne priklausyti tik nuo mažėjančių sovietų sukurtų tipų atsargų.
Galiausiai, dabar Ukrainoje esančiuose „F-16“ įrengtos „Pylon Integrated Dispensing System Plus“ (PIDS+) sistemos, tarp kurių gali būti ir pažangios „Electronic Combat Integrated Pylon System Plus“ (ECIPS+) sistemos, kurias gamina Danijos bendrovė „Terma“.
Šie pilonai – tai primontuojamos savigynos sistemos, kuriose yra įspėjamieji raketų artėjimo jutikliai (MAWS), užtikrinantys beveik sferinę aprėptį. Jie taip pat gali turėti radiolokacinio įspėjimo ir nukreipimo imtuvo funkcijas, todėl įgulos gali būti gerai informuotos apie radarais pagrįstas grėsmes. „ECIPS+“ neturi dispečerių, bet turi „North Grumman“ pajėgų elektroninės kovos priemonių rinkinį. Šios sistemos gali būti integruojamos kartu su „F-16“ vidiniu savigynos komplektu ir jis gali sinergiškai panaudoti pažangesnius elektroninės kovos pajėgumus, rašo TWZ.
Visi šie patobulinti pilonai gali labai pagerinti juos naudojančių lėktuvų informuotumą apie situaciją ir išgyvenamumą. Jie yra tokie galingi, kad JAV montuoja panašius modulius savo „F-16“ lėktuvuose.
Danijos ir Nyderlandų „F-16“ lėktuvai turi šią sistemą – todėl logiška, kad dabar ji perkeliama į Ukrainą – ir tai yra labai svarbus patobulinimas, kuris labai gerai tinka „F-16“ lėktuvams, veikiantiems netoli itin sudėtingos Rusijos dislokuotos oro gynybos linijos, siekiančios palei visą fronto liniją.
Tad apibendrinant – praėjus beveik dvejiems su puse metų po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą, Ukraina oficialiai prisijungė prie „F-16“ klubo. Tačiau tolimesnis kelias nebus lengvas. Didžiausia kliūtis bus sukurti kvalifikuotų pilotų ir techninės priežiūros specialistų būrį. Tačiau galbūt svarbiausia bus išlaikyti „F-16“ sveikus ant žemės – nes dabar jie yra pagrindiniai Rusijos taikiniai.
Vis dėlto, nepaisant visų iššūkių, „F-16“ atvykimas reiškia visiškai naują ginkluotės pajėgumų lygį mūšių nuvargintoms Ukrainos karinėms oro pajėgoms, rašo TWZ.
