Deja, kaip pabrėžia ekspertas, jei skrydis sutrinka (vėluoja ar yra atšaukiamas) dėl nepalankių oro sąlygų, kompensacijos keleiviams nepriklauso. Tai aktualu ir tiems keleiviams, kurių skrydžiai sutriko per pirmadienį Lietuvoje praūžusią audrą.
Pasaulinės oro linijų asociacijos IATA (jos nariai įgyvendina apie 80 proc. visų pasaulio skrydžių) 2023 m. saugumo ataskaitos duomenimis, skrydžiai ir toliau išlieka saugiausiu transporto būdu.
Nepaisant to, 20 proc. visų nelaimingų atsitikimų aviacijoje šiuo metu lemia nepalankios oro sąlygos, dažniausiai – stiprus vėjas ir audros.
Pasak B. Rimkaus, audros, skrydžiai virš kalnų bei oro srovės skrydžių metu sukelia turbulencijas, kurių dėl klimato kaitos pastarąjį dešimtmetį fiksuojama vis daugiau.
Kaip neseniai ekspertai dalinosi BBC tinklalaidėje „More or Less“, prognozuojama, kad iki 2050–2080 m. Šiaurės Atlante stiprių turbulencijų skaičius išaugs 180 proc., Šiaurės Amerikoje – 110 proc., o Europoje – 160 proc.
Tiesa, pasak keleivių teises sutrikus skrydžiams ginančio „Oro skundo“ įkūrėjo B. Rimkaus, yra ir gerų naujienų – nors turbulencijų daugėja, tikimybė patirti rimtų sužalojimų turbulencijos metu išlieka itin maža. Šiuo metu maždaug milijonui skrydžių tenka vienas rimto sužalojimo per turbulenciją skrydžio metu atvejis.
Tai lemia tobulėjantys turbulencijų prognozavimo metodai (dabar iš anksto numatoma 70–75 proc. turbulencijų) bei modernesnė lėktuvų įranga, padedanti geriau reaguoti į turbulencijas.
