Investicijos į ligų profilaktiką
Lietuvos startuolis „Zive“ per dvejus metus sukūrė nuotolinę širdies veiklos stebėsenos sistemą, padedančią žmogaus širdies veiklą stebėti namuose arba gydymo įstaigoje. „Zive“ sukurtas prietaisas – lengvas, paprastas naudoti namų sąlygomis. Jį prijungus prie išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio, programėlė realiu laiku atvaizduoja išsamius širdies veiklos duomenis. Reguliarus širdies darbo stebėjimas padeda užkirsti kelią infarktui, insultui ar kitoms širdies ligoms.
„Zive“ technologijų vadovas Ignas Griškevičius komentavo, jog, kaip parodė jo praktika, imantis svarbaus, tačiau rizikingo projekto, itin vertinga Europos Sąjungos parama. Po kelerių metų intensyvaus darbo „Zive“ komandos sukurtas produktas jau rinkoje, jį galima įsigyti internetu, netrukus jis bus naudojamas kai kuriose Lietuvos ligoninėse ir privačiose įstaigose.
Kaip pasakojo I.Griškevičius, jo artimoje aplinkoje yra žmonių, kurie susiduria su širdies problemomis, tad prietaisas, galintis padėti namuose stebėti širdies veiklą jiems – ypatingai aktualus. Prietaisas paprastas naudot vyresnio amžiaus žmonėmsi, o rezultatus galima patogiai su gydytoju aptarti telefonu.
Nedidelis elektrokardiogramos prietaisas – sertifikuotas CE ženklu, kuris patvirtina, jog jis atitinka Europos Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokiu ženklu pažymėtais produktais galima prekiauti visoje Europos Sąjungoje.
Lietuvių kalba – išmaniosioms technologijoms
Ar kompiuteris ar išmanusis telefonas gali kalbėti ir suprasti lietuvių kalbą? Lietuvos mokslininkų atsakymas – taip. Pagrindinis projekto „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra – LIEPA 2“ tikslas – padidinti lietuvių kalba veikiančių skaitmeninių produktų ir paslaugų prieinamumą.
Daugiau nei 70 Lietuvos mokslininkų per dvejus metus sukūrė didžiausią iki šiol turimą 1000 valandų lietuvių šnekos garsyną, panaudojamą dirbtiniam intelektui apmokyti, kad šis ne tik suprastų lietuvių kalbą, bet ir kalbėtų lietuviškai. Garsyne – įrašyti maždaug 2,5 tūkst. lietuvių balsai. Beje, dauguma kitų komandų sukurtų sintezatorių ar šnekos atpažintuvų taip pat naudoja LIEPA-2 projekto metu sukurtą garsyną. Garsynas yra nemokamai prieinamas visiems norintiems. Nors kol kas šis garsynas – išsamiausias, netrukus startuos projektas LIEPA-3, kurio metu mokslininkų komanda kurs 10 tūkst. valandų lietuvių šnekos garsyną. Projektą taip pat finansuos Europos Sąjunga.
Projekto LIEPA-2 metu komanda sukūrė ir pirmąjį pasaulyje lietuviškai kalbantį bei lietuvių kalbą suprantantį robotą-humanoidą Ąžuolą, su kuriuo supažindinami moksleiviai ir visi besidomintys technologijomis bei lietuvių kalba. Projekte buvo sukurtas ir lietuvių šnekos sintezatorius akliesiems bei lietuvių šnekos atpažintuvas mobiliesiems įrenginiams.
Mokslininkų komanda neabejoja – lietuvių šneka ateityje galės būti naudojama informacinėse technologijose taip pat, kaip ir kitos kalbos.
„Kai prieš daug metų pradėjome dirbti su šnekos technologijomis, mums buvo svarbu suprasti, ką sako asmeninis kompiuteris, nors jo balsas buvo neaiškus, sunkiai suprantamas. Kai tai, ką sako kompiuteris, pradėjome suprasti, atrodė – didžiulis pasiekimas, tačiau tuomet norėjome padaryti dar daugiau, kad kompiuterio balsas būtų panašesnis į žmogaus. Dar vėliau – ištaisyti trūkumus, tokius kaip kirčiavimo klaidos, intonacija ir pan. Tobulumui ribų nėra, todėl mūsų darbas nesibaigia“, – komentavo VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas Gediminas Navickas.
Sprendimas vienai įmonei tapo išskirtiniu produktu
Lietuvoje prieš kelerius metus įkurta bendrovė „Production line“, kurios veiklos sritis – aliuminio konstrukcijų projektavimas, gamyba bei montavimas, netikėčiausius bei išradingiausius architektūrinius sprendimus paverčia realybe. Vienas iš šios įmonės klientų, saulės modulių gamintojas, pageidavo nestandartinio sprendimo – saulės elektrinę įrengti ne, kaip įprasta, ant stogo, o ant pastato fasado.
Įmonė per itin trumpą laiką suprojektavo ir įgyvendino originalų inžinerinį sprendimą, kurį nusprendė paversti produktu, leidžiančiu daug plačiau pritaikyti saulės elektrines bei išplėsti žaliosios energijos panaudojimo galimybes komerciniams ir privatiems vartotojams. Bendrovė „Production line“ gavo įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) paskolą „Startuok“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, kuri originalų inžinerinį sprendimą leido paversti produktu – alternatyviomis saulės modulių montavimo sistemomis. Šios sistemos atveria ne tik plačias išskirtinių architektūrinių bei tvarių energetinių sprendimų galimybes, bet ir leidžia renovuojant senus pastatus šiuolaikiškai atnaujinti jų fasadus.
Kaip komentavo INVEGOS Klientų aptarnavimo departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė, INVEGA turi daug finansavimo priemonių, skirtų inovacijoms vystyti ir, žinoma, palaiko jų kūrimą bei diegimą įvairiose verslo įmonėse – tiek gamybos veiklą vystančiose pramonės, gamybos įmonėse, tiek veikiančiose paslaugų sektoriuje.
Neseniai startavo „Milijardo verslui“ programa, kurios didžioji dalis yra skirta būtent inovatyviems projektams plėtoti – nuo energetinės nepriklausomybės iki saugumo, gynybos inovacijų finansavimo. Jai skirtos lėšos rezervuotos per keletą savaičių, šiuo metu sudaromas laukiančių projektų sąrašas.
„Kalbant apie produktų, paslaugų kūrimą, kurių rinkoje dar apskritai nėra, ir kas iš esmės ir yra laikoma tikrąja inovacija, INVEGA per rizikos kapitalo fondus finansuoja įvairius startuolius, medicinos, biotechnologijų, finansų rinkoje ir kitose srityse kuriamas inovacijas. Inovacijos – susijusios su didesne verslo rizika, tad bankai tokių projektų nėra linkę finansuoti. Mūsų misija – padėti įmonėms, kurios siekia kurti arba jau kuria, diegia inovacijas, o sėkmingai plėtrai joms trūksta papildomo finansavimo“, – komentavo pašnekovė.
Bendrovė „Production line“ – vienas iš tokių įmonių pavyzdžių, kuomet INVEGA prisiėmė dalį rizikos ir skyrė finansavimą jaunai, veržliai įmonei – šiuo atveju buvo suteikta 200 tūkst. eurų lengvatinė paskola „Startuok“.
„Inovatyvūs energijos sprendimai yra aktualūs daugeliui verslo įmonių, tad neabejojame, kad įmonė ras savo nišą ir klientus. Palaikyti inovatyvius įmonių projektus laikome vienu iš svarbių INVEGOS tikslų, nes tik tokiu būdu sėkmingai dalyvausime konkurencinėje kovoje ir galėsime dar labiau auginti šalies ekonomiką, būti matomi Europos bei pasaulinėse rinkose. Inovacijos ne tik padeda pačiai įmonei vystytis ir augti, efektyviau valdyti savo kaštus ir ilgainiui tikėtis geresnių finansinių rezultatų, bet ir gali prisidėti prie aktualių problemų sprendimo, pavyzdžiui, medicinos, saugumo ir gynybobos ar energetikos. Tyrimai rodo, jog aukštos pridėtinės vertės, inovatyvios įmonės sukuria didžiausią BVP dalį“, – paaiškino Giedrė Gečiauskienė.
Kviečiame registruoti savo projektą Europos burės 2024 konkurse – https://projektas.lrytas.lt/europos-bures-2024/
