Paties bjauriausio rusų ginklo nukenksminimui naudoja technologiją iš mokslinės fantastikos romano

2024 m. liepos 29 d. 10:08
Lrytas.lt
Ukrainos inžinieriai rado išmanų sprendimą, kaip neutralizuoti vieną iš baisiausių Rusijos ginklų. Bekontaktį sprogmenį – priešpėstinę miną NVU „Okhota“ („Medžioklė“) – turėtų būti neįmanoma išminuoti, nes sudėtingas jutiklis aptinka ir sužeidžia arba nužudo karo inžinierius gerokai anksčiau, nei jie randa pačią miną. Tačiau iš drono numestas įtaisas gali nukenksminti šį mirtiną įrenginį iš saugaus atstumo.
Daugiau nuotraukų (3)
Pats bjauriausias ginklas
„Medžioklė“ serija buvo sukurta dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje – siekiant, kad minų laukai būtų mirtinesni. Išminuotojai vis geriau aptikdavo ir pašalindavo arba sunaikindavo minas, todėl reikėjo naujo ginklo, kuris sužlugdytų bandymus įveikti minų lauką.
„Medžioklės“ sistemą sudaro iki penkių standartinių priešpėstinių minų ir specialus jas kontroliuojantis jutiklis. Įprastos minos yra iššokančios minos „OZM-72 Varlė“, kurios paprastai aktyvuojamos atotampa. Suveikusi „Varlė“ išmeta į orą granatą, kuri detonuoja juosmens aukštyje, paskleisdama šrapnelius, kurių mirtinas spindulys yra 25 metrai. „Medžioklėje“ taip pat galima įrengti „MON-50“ „Claymore“ tipo kryptines minas arba miną ant „POMZ-2“ lazdos.
„Medžioklės“ nervų centras – 10 kg svorio pietų dėžutės dydžio seisminis jutiklis, kuris aptinka žemės virpesius didelėje teritorijoje. Jutiklis aptinka ir apytikriai nustato žmogaus žingsnius už 90 metrų atstumu. Jis gali pastebėti prie minų lauko artėjantį asmenį gerokai anksčiau, nei tas asmuo sužino, kad ten yra minų laukas.
Kai taikiniai atsiranda pasiekiamumo zonoje, „Medžioklė“ pasirenka artimiausią miną ir ją aktyvuoja.
Tada prasideda nemaloniausia dalis.
„Kariams tai aiškindavome paprastai: ši mina sprogsta penkis kartus, – kaip rašoma vienoje Rusijos svetainėje. – Kai pirmieji kariai bus sužeisti, jų draugai ir medikai manys, kad tai įprastas minos sprogimas, ir skubės juos gelbėti, taip aktyvuodami antrąją miną. Sužeistųjų bandymai nušliaužti į saugią vietą aktyvuos trečią miną“.
Pažymima, kad ore sprogstanti „OZM-72“ sužeidžia ir stovinčius, ir ant žemės bandančius šliaužti žmones. Su penkiomis minomis susieta „Medžioklė“ užtikrina, kad gali nukentėti kelios bandančiųjų gelbėti grupės – ir išgyvenusiųjų bus nedaug, jei iš viso jų bus.
Teigiama, kad „Medžioklė“ patikimai atpažįsta judančius žmones – nesvarbu, ar jie bėga, eina, šliaužia, ar čiuožia slidėmis – ir atskiria juos nuo gyvūnų ir transporto priemonių bet kokiomis oro sąlygomis, o paklaida siekia vos 0,4 proc. Jutiklį galima sukalibruoti, kad jis prisitaikytų prie tam tikrų reljefo tipų – pavyzdžiui, minkšto ar akmenuoto grunto.
Vėlesnėse „Medžioklės“ versijose taip pat atsirado laikmačio mechanizmas, kuris įjungia ir išjungia miną nustatytu paros metu, todėl patruliai gali saugiai pravažiuoti, tačiau mina aktyvuojasi, kai jau atvyksta visas dalinys.
Medžioklės deivė
Rusijos karo tinklaraštininkas „Combat Engineer“, turintis „Telegram“ kanalą su 58 000 prenumeratorių, kuriame daugiausia dėmesio skiriama bombų ir nesprogusios amunicijos naikinimui, šio mėnesio pradžioje pažymėjo, kad ukrainiečiai sugalvojo prieš „Medžioklę“ nukreiptą sprendimą. Tai – metalinis cilindras su smaigaliu, numestas iš drono.
Ant prietaiso šono užrašytas pavadinimas „ARTEMIDA“. Tai ukrainietiškas graikų Artemidės – graikų medžioklės deivės – vardas.
Pasak „Combat Engineer“, „Artemida“ paskleidžia keletą impulsų, kurie imituoja žmogaus žingsnius. Šis seisminis imitatorius suklaidina „Medžioklės“ jutiklį, kad šis nekenksmingai aktyvuotų visas savo minas. Ukrainiečių svetainėse apie „Artemidą“ nekalbama – „Forbes“ įspėja, kad praneša tik tai, kas žinoma iš „Combat Engineer“.
Tai – puiki idėja, nors panašios koncepcijos buvo pasiūlytos ir anksčiau. Akivaizdus panašumas į Franko Herberto 1965 m. fantastiniame romane „Kopa“ minimą tvokslę, kuris taip pat įkalama į žemę, kad imituotų žmogaus žingsnių vibracijas. Tačiau tvokslės romane veikia ne kaip minos, o kaip milžiniškų kirminų jaukas.
Ukraina dabar naudoja įvairias dronais pagrįstas minų aptikimo sistemas, bepiločiai skraido virš teritorijos ir aptinka minas, nerizikuodami, kad jos sprogs šalia žmogaus. Tarp tokių išminavimo sistemų yra vienas 2022 m. 17-mečio Igorio Klymenko sukurtas projektas, sistema „Safe Pro AI“, kurioje minoms aptikti naudojama mašininio matymo (angl. machine vision) sistema „Brave1 ST1“, kurioje naudojamas metalo detektorius – ir Lenkijos labdaros organizacijos dronas „Postup“, taip pat pagrįstas metalo aptikimu. Tokios sistemos suteikia nemažai galimybių pastebėti minas neįeinant į minų lauką. Daugiau dronų gali būti siunčiami numesti „Artemida“ įrenginius, skirtus neutralizuoti ir „Medžioklės“ sistemas.
DI prieš DI
Kaip minėta, originali „Medžioklės“ sistema buvo sukurta septintajame dešimtmetyje ir buvo patobulinta. Tačiau atrodo, kad dar nepasiektas „POM-3“ – Rusijos iš oro numetamos priešpėstinės minos su seisminiu jutikliu su procesoriumi – sudėtingumo lygis.
Pasak kūrėjų, „POM-3“ naudoja dirbtinį intelektą ir yra tokia pažangi, kad gali ne tik atskirti žmones nuo gyvūnų ir kitų vibracijos šaltinių, bet ir atskirti kareivių ir civilių žingsnius. Vakarų ekspertai šių teiginių nevertina rimtai, tačiau būtų gana paprasta panaudoti mašininį mokymąsi, kad seisminis jutiklis patikimai aptiktų žingsnius ir tikriausiai išfiltruotų klastotes – tokias kaip „Artemida“.
Tačiau lygiai taip pat paprasta būtų panaudoti tą patį mašininį mokymąsi, kad būtų užtikrinta, jog „Artemida“ sukurtų žingsnių imitaciją, kuo tiksliau atitinkančią natūralius žingsnius. Dirbtinio intelekto įgalinta „Artemida“ taip pat galėtų keisti savo ritmą, išbandydama įvairius modelius, kol užfiksuotų minos sprogimo garsą.
Ateities ginklų gebėjimas aptikti taikinius bus vis sudėtingesnis, rašo „Forbes“. Norint juos apgauti, gali prireikti ne mažiau sudėtingų, – iš mokslinės fantastikos atkeliavusių – metodų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.