Valstybės Dūmos gynybos komitetas pritarė šioms pataisoms, kurias priėmus Rusijos kariškiams, pažeidusiems draudimą, būtų taikomas drausminis areštas iki 10 parų.
Pasiūlymas sukėlė nemažą Rusijos karinių tinklaraščių autorių pasipriešinimą. Daugelis iš jų teigia, kad elektroniniai prietaisai vaidina labai svarbų vaidmenį mūšio lauke, nepaisant su tuo susijusios rizikos.
„Dabar ponai deputatai (kuriuos visi rinkome) nori pradėti bausti už telefonus kare, kurie ten tiesiogine prasme atlieka vieną iš lemiamų vaidmenų, atmetus niuansus“, – teigia vienas tinklaraštininkas, reikšdamas nusivylimą dėl galimų naujų taisyklių.
Rusijos įstatymų leidėjai pareiškė, kad elektroninius prietaisus, įskaitant išmaniuosius telefonus, priešininkai gali panaudoti žvalgybinei informacijai rinkti, atskleisti karių buvimo vietas ir judėjimą. Rusijos kariuomenė susidūrė su iššūkiais, siekdama užtikrinti operatyvinį saugumą, ir pasitaikė atvejų, kai dėl asmeninių prietaisų naudojimo buvo atskleista slapta informacija.
Tikėtina, kad naujomis drausminėmis priemonėmis stengiamasi pažaboti šią riziką, užtikrinant griežtesnę karinio personalo naudojimosi tokiais prietaisais kontrolę. Tačiau šį klausimą apsunkina tai, kad šiuolaikiniame kare bendravimui ir koordinavimui naudojami elektroniniai prietaisai.
Kariniai ekspertai ir analitikai pažymi, kad nors draudimu siekiama padidinti saugumą, jis taip pat kelia praktinių sunkumų. „Sudėtinga suderinti operatyvinį saugumą su poreikiu veiksmingai komunikuoti ir realiuoju laiku dalytis informacija mūšio lauke“, – sakė su situacija susipažinęs gynybos analitikas, rašo „Defence Blog“.
Ukrainos gynybos bendrovės ir startuoliai aktyviai plėtoja bepiločių orlaivių kūrimą – kad padidintų Ukrainos gynybos pajėgų naudojamos įrangos, skirtos rusų okupacinės kariuomenės ginkluotei ir gyvajai jėgai naikinti, smogiamąjį poveikį. Šios pastangos apima tiek esamų bepiločių orlaivių savybių tobulinimą, tiek naujų funkcijų integravimą.
Viena iš pagrindinių modernizavimo sričių yra dirbtinio intelekto integravimas – keli startuoliai daugiausia dėmesio skiria DI sistemų, kurios leistų operatoriams valdyti bepiločių orlaivių spiečius, kūrimui. Pirmiausia šia technologija siekiama padidinti bepiločių orlaivių smūgių efektyvumą esant priešo elektroninės kovos (angl. electronic warfare, EW) slopinimui, teigia „Reuters“.
Šiuo metu Ukrainos kariuomenė naudoja įvairius bepiločius su vadinamąja mašininės regos (angl. machine vision) technologija, kuri leidžia automatiškai atpažinti taikinį, jį užfiksuoti ir smogti, o operatoriui nereikia visų veiksmų valdyti rankiniu būdu.
Pavyzdžiui „Wild Hornets“ kuria FPV dronus su mašininiu matymu. Iš užsienio projektų paminėtinas JAV bendrovės „Auterion“ įmonės „Skynode S“ – universalus mašininis matymas dronams.
Tuo tarpu „Reuters“ straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama bendrovės „Swarmer“, kuriančios programinę įrangą, skirtą sujungti dronų grupes į koordinuotą spiečių, galintį savarankiškai vykdyti mūšio lauko misijas, kūriniams. Operatoriaus vaidmuo apsiriboja tik taikinių naikinimo patvirtinimu – kuris vis dėlto yra svarbus, kad būtų išvengta galimų programos klaidų.
Sistema, pavadinta „Styx“, gali valdyti bepiločių (tiek žvalgybinių, tiek atakos) arba bepiločių antžeminių transporto priemonių spiečius. Kaip minėta, kiekvienas vienetas galės planuoti savo maršrutą ir numatyti kitų būrio narių judėjimą.
Bendrovės „Swarmer“ generalinis direktorius Serhijus Kuprijenko pabrėžia, kad ši technologija turės teigiamos įtakos užtikrinant dronų operatorių saugumą. Kaip matyti Ukrainos mūšių laukuose, FPV dronų ir kitų bepiločių sistemų operatoriai yra prioritetiniai taikiniai, nes įvairūs atakos dronai padarė didelę žalą Rusijos kariuomenei.
Dirbtinio intelekto technologijos taip pat pagerins dronų veikimą esant elektromagnetiniams trukdžiams. Technologijų klasterio „Brave1“ DI skyriaus vadovas Maksimas Makarčiukas pateikia tokią statistiką: šiuo metu FPV dronų smūgių efektyvumas yra apie 30–50 proc., o pradedantiesiems operatoriams jis sumažėja iki 10 %. Dirbtinis intelektas šį efektyvumą potencialiai galėtų padidinti iki maždaug 80 proc.
Be to, DI grindžiamos sistemos suteiks galimybę koordinuoti kur kas daugiau dronų puolimo metu, nei tai gali padaryti žmogus operatorius. S. Kuprijenko pažymi, jei žmonės pilotai jau sunkiai vykdo operacijas, kuriose dalyvauja daugiau nei penki bepiločiai, dirbtinis intelektas galėtų apdoroti ir valdyti šimtus vienu metu, rašo „Defense Express“.
