Kapavietėje pavaizduoti dar niekur nematyti kasdienio gyvenimo vaizdai, tarp jų – vyrai, kulantys grūdus ir gaminantys makaronus.
Vienoje iš freskų taip pat pavaizduotas, atrodo, „vakarietis“ šviesiais plaukais ir barzda, kuris tikriausiai kilęs iš Vidurinės Azijos, sako Vakarų Mičigano universiteto (JAV) istorijos profesorius Victoras Xiongas, kuris nedalyvavo atliekant šį atradimą.
Kapavietė buvo aptikta 2018 m. atliekant kelio darbus kalvos šlaite Kinijos šiaurinės Šansi provincijos sostinės Taijuano pakraštyje – tačiau archeologai apie baigtus kasinėjimus pranešė tik praėjusį mėnesį.
Kinijos vyriausybinės naujienų agentūros „Xinhua“ straipsnyje rašoma, kad kapavietėje esančioje epitafijoje teigiama, jog joje palaidotas 736 m. miręs 63 metų vyras ir jo žmona.
Kapą sudaro viena mūrinė kamera, durys ir koridorius. Kapo sienas, duris, koridorių ir platformą, ant kurios buvo padėtas karstas, puošia scenos iš Tangų dinastijos laikų gyvenimo. Ant kupolinių kameros lubų nutapytas drakonas ir feniksas.
Kapavietės sergėtojai
Kelios šalia durų nutapytos figūros simbolizuoja „durininkus“ arba kapavietės sargus. Jie vilki geltonus drabužius, o kai kurie prie juosmens turi kalavijus, teigia „Xinhua“. Kitose freskose vaizduojami gamtos peizažai, taip pat vyrai, kulantys grūdus, moterys, malančios miltus, vyrai, gaminantys makaronus, ir moterys, atnešančios vandens iš šulinio.
Darbai išpiešti tradiciniu „figūros po medžiu“ stiliumi, kuris tuo metu buvo populiarus Šansi regione, praneša laikraštis „South China Morning Post“. Kaip rodo pavadinimas, šiam stiliui būdingi žmonės, užsiimantys įvairia veikla po gražiai pavaizduotais medžiais.
Daugelis freskose pavaizduotų figūrų primena tuos pačius kinų vyrą ir moterį – todėl archeologai mano, kad tai galėjo būti du kape palaidoti žmonės. Vienoje scenoje moteris apsirengusi spalvinga suknele ir vadeliojanti keturis žirgus, o šalia jos – barzdotas vyras, laikantis botagą.
Kitose freskose vaizduojami kalnai, medžiai ir kupranugariai, o paveikslų serija aplink karstą gali vaizduoti kinų kapo savininką įvairiais jo gyvenimo etapais, praneša „Xinhua“.
Tradicinis stilius
Atrodo, kad kapo freskos yra gerai išsilaikiusios. „Labiausiai pažįstama šiose freskose vaizduojamų žmonių figūrų po medžiais tema – tradicija, kuri siekia Hanų dinastijos laikus [206 m. pr. m. e. – 220 m. e.]“, – sako V. Xiongas. Panašių freskų rasta Kinijos Sindziango, Šandongo, Šaansi ir Gansu regionuose.
Jis pažymėjo, kad šviesiaplaukis „ne Hanų“ vyras, vedantis kupranugarius, vilki išskirtiniais drabužiais. „Remdamiesi jo veido bruožais ir aprangos stiliumi, galime jį identifikuoti kaip „vakarietį“, greičiausiai sogdietį iš Vidurinės Azijos“, – sako mokslininkas. Sogdiečiai buvo prekybininkų tauta, tuo metu gyvenusi daugiausia dabartinio Tadžikistano ir Uzbekistano teritorijose.
V. Xiongas pastebi, kad daugelyje freskų vaizduojami „niekada anksčiau nematyti“ Tangų dinastijos laikų kasdienių darbų ir darbo vaizdai, rašo „Live Science“.
