Po mėnesio, liepos 2–6 dienomis, Dubline vykusioje didžiausioje pasaulinėje sistemų inžinerijos konferencijoje startuolio technologija ir produktai sulaukė didžiulio industrijos lyderių susidomėjimo ir palaikymo. Bendrovės stendas ir pranešimas konferencijos dalyvius traukė ne mažiau nei industrijos gigantai „IBM“, „Siemens“ bei kitos pasaulinės bendrovės.
Jau buvome įpratę girdėti kitos Lietuvos bendrovės – UAB „Kongsberg NanoAvionics“, sukūrusios pirmuosius lietuviškus kosminius palydovus, vardą, o dabar regime dar vieną sėkmės istoriją. „Kongsberg NanoAvionics“, dabar tapusi norvegų kapitalo bendrove, buvo įkurta 2014 m. ir tiekė mažųjų palydovų komponentus partneriams Europoje bei JAV. „Sensmetry“, nors turi filialą ir Švedijoje, išlieka lietuviška bendrove.
Patys sukūrė kosmosui dirbančią įmonę
Antrąją pagal veiklos mastą Lietuvos bendrovę, kuriančią unikalią programinę įrangą kosminiams palydovams, Juozas Vaicenavičius su bendraminčiais įsteigė 2019 m. Tuo metu Juozui dar nebuvo trisdešimties. Baigęs matematikos bakalauro ir magistro studijas Oksfordo universitete, jis įstojo į Upsalos universiteto doktorantūrą ir 2017-aisiais apsigynė daktarinę disertaciją.
„Po matematikos mokslų Upsalos universitete dirbau Švedijos įmonėje, kur buvau atsakingas už automatizuoto vairavimo (angl. automated driving) neapibrėžtumų vertinimą ir elgesio numatymą. Man, jaunam mokslininkui, rūpėjo, ar įmanoma žymiai tobuliau valdyti neapibrėžtumus, ar įmanoma ženkliai pagerinti automobilių bei kitų sistemų saugumą bei patikimumą,“ – pasakoja Juozas.
Noras gyventi ir dirbti Lietuvoje J. Vaicenavičių paskatino apsidairyti, kas rūpimoje srityje kuriama čia. „Tiesa, prieš tai susipažinau su Styvu Kynu (Steve Keen). Jis buvo baigęs studijas Kembridže, o aš – po studijų Oksforde, abu specializavomės artimose matematinio modeliavimo srityse. Styvas jau porą dešimtmečių buvo dirbęs su didžiausias automobilių gamintojais, ir mūsų požiūriai į tobulesnių robotinių sistemų ateitį buvo labai panašūs.“ Tuo metu nei Juozas, nei Styvas nerado Lietuvoje įmonės, kurioje galėtų realizuoti savo žinias ir idėjas, tad įkūrė savąją.
Įdomu tai, kad startuolis, pradėjęs savo veiklą prieš penkerius metus be jokių išorinių investicijų ar paskolų, visada dirbo tik pelningai ir jau 2022-aisiais pasiekė 2 mln. eurų pardavimus. Įmonės klientams iš JAV bei Europos sukurti unikalūs inžinieriniai programiniai sprendimai padėjo sukaupti lėšų bei įdarbinti trisdešimt išskirtinių gabumų žmonių. Dauguma įmonės darbuotojų išsilavinimą įgijo geriausiuose pasaulio ir Europos universitetuose: Kembridžo, Oksfordo, ETH Ziuricho, Upsalos, Edinburgo, Mančesterio ar Delfto. Didžioji jų dalis dirba Vilniuje, o 4 darbuotojai įsikūrę Upsaloje. Vidutinis atlyginimas įmonėje siekia 5000 eurų.
Įmonės komandos negąsdina konkurencija su pasauliniais rinkos dalyviais. „Kapitalo dydis ne visada lemia sėkmingas inovacijas. Dažniau būna atvirkščiai: kuo daugiau kapitalo, tuo mažiau inovacijų. Ne visada didelės kompanijos yra inovacijų lyderės. Tačiau mažoms įmonėms sudėtingiau surasti kelius į pasaulines rinkas. Mums tai pavyko gana anksti,“ – patirtimi dalijasi kitas įmonės darbuotojas, matematinės logikos mokslų daktaras Rimantas Vaicenavičius.
Iš pradžių – sprendimai automobiliams, vėliau – palydovams
Kaip ir kiekvienas verslas, bendrovė augo, įveikdama iššūkius, vyko sparti evoliucija. Iš pradžių įmonė dirbo su gamintojais, kuriančiais naujausias automatizuotas vairavimo sistemas.
Šiais laikais naujausi automobiliai yra valdomi kompiuterių (automobilio kompiuterinė dalis su programine įranga gali kainuoti daugiau, nei visos kitos jo dalys – variklis, ratai, korpusas etc.). Automobilių industrijos atstovams ypatingai svarbus jų patikimumas bei saugumas. Tad reikėjo programinės įrangos, kuri gebėtų prognozuoti neapibrėžtumus bei fiksuoti menkiausius inžinerinių sistemų sutrikimus. Pavyzdžiui, kaip turi veikti automobilio sistemos, kad riedant 130 km per valandą greičiu automatiškai sureaguotų į netikėtas, iš anksto nenumatytas situacijas ar kliūtis.
„Problema buvo ta, kad autonominės inžinerijos industrijoje vyravo informacinis chaosas, viskas buvo padrika“, – pastebi Juozas Vaicenavičius.
„Į kosmosą sukome labai natūraliai, palaipsniui. Tiek automobiliai, tiek kosminiai palydovai yra valdomi kompiuterių. Tik jei kompiuterių vairuojamus automobilius galime suvokti kaip robotus ant žemės, tai palydovai yra robotai orbitoje, virš žemės. Kosmoso inžinerija – tai sritis, reikalaujanti ypatingo tikslumo bei patikimumo – juk į orbitą negali nusiųsti inžinieriaus, kuris palydove ką nors pataisytų, – pasakoja Juozas. – Todėl patikimumo inžinerijos paslaugos kosmoso industrijoje labai paklausios. Jei palydovas per anksti sugestų, būtų prarasta visa sudėtinga skrydžio sistema. To niekas nenori, juolab kad dalis sutrikimų gali būti iš anksto nesunkiai pataisomi.“
J. Vaicenavičius – labai santūrus žmogus, tačiau šįsyk jis įsitikinęs, kad bendrovei pavyko sukurti patį geriausią programinį produktą pasaulyje. „Visų pirma dėl to, jog mūsų kurta programa „SysIDE“ geba sujungti moderniausią sistemų inžinerijos modeliavimo kalbą. Kitos įmonės dar nėra to padariusios. Todėl į tai ir atkreipė dėmesį Europos kosmosos agentūra. Palydovų gamintojai patenkinti – su mūsų programiniu produktu jie turi galimybę čia pat, žemėje, sumodeliuoti savo kosmines sistemas, jas ištestuoti, tad ir nustatyti potencialias problemas bei jas išspręsti“.
Norėdami supažindinti kosmoso srityje dirbančius Lietuvos, Europos bei JAV ekspertus su savo programos galimybėmis, įmonės komanda sukūrė ir nemokamą atviro kodo savo produkto versiją, kurią jau įsidiegė daugiau nei 2000 naudotojų lyderiaujančiose kosmoso, automobilių pramonės ir kitose įmonėse bei institucijose visame pasaulyje.
Kaip pavyksta užtikrinti saugų kosmoso palydovo skrydį?
Palydovas – tai kosmose skriejantis robotas, palaikantis ryšį su Žemėje esančiomis kompiuterinėmis sistemomis ir turintis sklandžiai atlikti savo paskirtį, t. y. jo misija turėtų vykti be menkiausių sutrikimų. Kita vertus, palydovo techninės dalys – kameros, radarai – sensta. Tad žemėje esančios kontrolės sistemos turi fiksuoti ir prognozuoti visus nežymius pokyčius.
Bendrovės komanda sukūrė skaitmeninį dvynį (angl. digital twin), kuriame kaupiama informacija apie visas palydovo inžinierines sistemas iki smulkiausių detalių. Skaitmeninis dvynys leidžia ne tik išsaugoti informaciją, bet ir ją papildyti ar koreguoti. Per sukurtą inovatyvią programą palydovą valdantys kompiuteriai gali nuolat atsinaujinti. Tokiu būdu saugumo ir patikimumo kartelė iškeliama labai aukštai.
Sudėtingas kosmoso sistemas dar labiau komplikuoja tai, kad kosmose, kaip ir ant žemės, palydovų eismas kiekvienais metais intensyvėja. „Žinoma, kosmose vis dar yra žymiai daugiau erdvės, tačiau palydovuose neišvengiamai bus diegiamos tokios pat autonominės sistemos, kaip moderniuose automobiliuose, – galinčios reaguoti į eismo kliūtis,“ – pastebi J. Vaicenavičius
Lietuvos kosmoso industrijos perspektyvos
Ekspertų skaičiavimu, pasaulinė kosmoso industrija per artimiausius 10 metų šoks į viršų. Šių metų balandžio kompanijos „McKinsey“ parengtoje ataskaitoje prognozuojama, kad šios industrijos apimtys iki 2035-ųjų padidės nuo dabartinių 600 mlrd. iki 1,8 trilijono JAV dolerių. Kelios lietuvių įmonės jau yra pilnateisės kosmoso industrijos dalyvės, jų vardai žinomi tiek Europos, tiek JAV rinkose, jų sukurtų produktų pritaikymo perspektyvos yra tikrai didelės ir nuolat auga.
Lietuva siekia ambicingo tikslo – tapti kosmoso valstybe, nors kartais pristingama kvalifikuotų žmonių bei reikiamo finansavimo. Visos lyderiaujančios šalys remia kosmoso pramonę: net tris ketvirčius kosmoso pramonės paklausos lemia šalių vyriausybės (juk kosminis palydovas paprastam žmogui neįperkamas). Tad kosmoso pramonė stipri tose valstybėse, kuriose veikia skaidrios, efektyvios ir kosmoso pramonei dosnios vyriausybės.
