Tačiau dabar Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas pareiškė, kad tokį sprendimą priėmė pati Ukraina.
„Tai niekaip nesusiję su Švedijos vyriausybės sprendimu. Šis sprendimas buvo priimtas todėl, kad Ukraina priėjo prie išvados, jog vienu metu pasitelkti dvi oro erdvės naikintuvų sistemas – ir „F– 16“, ir „Gripen“ – būtų per daug“, – aiškino jis.
Pasak T. Billströmo, Švedija yra pasirengusi toliau dirbti šia kryptimi.
„Tačiau tai nereiškia, kad Švedija nėra pasirengusi tęsti „Gripens“ perdavimo, jei bus baigta „F-16“ programa. Vėlgi, tai Ukrainos, o ne Švedijos vyriausybės reikalas“, – teigė ministras.
Svarbu pažymėti, kad T. Billströmas sakė, jog šis sprendimas yra tikrai logiškas ir susijęs su dviem veiksniais. Pirma, naikintuvų „F-16“ yra daugiau.
Antrasis aspektas – sunkumai, susiję su naikintuvų eksploatacijos pradžia. „F-16“ pavyzdys rodo, koks sudėtingas ir ilgas gali būti šis procesas.
„Tai ne tik lėktuvų gavimo ir pilotų apmokymo klausimas. Tai yra sudėtingos sistemos, o vienu metu pradėti naudoti dvi iš jų [Ukrainai] buvo per daug“, – pažymėjo T. Billströmas.
Tačiau reikėtų paminėti ir kitą Ukrainai pažadėtą naikintuvų tipą tai prancūziški orlaiviai „Mirage 2000“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo iki 2024 m. pabaigos perduoti šiuos orlaivius, taip pat apmokyti ukrainiečių pilotus ir technikus.
Taigi, „F-16“ ir „Mirage 2000“ įvedimas į eksploataciją bus vykdomas lygiagrečiai. O tai iš tiesų leidžia pažvelgti į „Gripen“ tiekimą kitu kampu.
Ypač kai tikrasis dabartinis Ukrainos „F-16“ poreikis yra 128 naikintuvai. Vienintelė galimybė priartėti prie šio skaičiaus – pradėti eksploatuoti kelių tipų daugiafunkcinius naikintuvus arba priversti Jungtines Valstijas persvarstyti savo atsisakymą perduoti Ukrainai „F-16“, rašo „Defense Express“.
