JAV nacionalinių akademijų komiteto paskelbtą ataskaitą parengė JAV gynybos departamentas ir energetikos departamento Nacionalinė branduolinio saugumo administracija, taip pat Nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius JAV ėmėsi įvairių priemonių, kad užkirstų kelią branduoliniam terorizmui, pasitelkdamos tarptautinį bendradarbiavimą, branduolinių ginklų neplatinimo sutartis, vidaus saugumo priemones, žvalgybos pastangas ir technologinę pažangą – tačiau šioje ataskaitoje įspėjama, kad būtina išlaikyti budrumą.
Joje daroma išvada, kad, nors pastangų buvo imtasi, jų nepakanka, kad būtų įveikta kylanti grėsmė. Ataskaitoje pabrėžiama, kad norint veiksmingai valdyti branduolinio terorizmo pavojų, reikia taikyti ilgalaikes ir adaptyvias priemones.
„Branduolinio terorizmo problema išlieka labai aktuali. Su ja susiję milžiniški pavojai ir rizika yra didelė, tačiau per pastaruosius 15 metų šis klausimas išnyko iš Amerikos visuomenės akiračio, o su jo valdymo sprendimais susijusių žmonių įgūdžiai sensta“, – sakė komitetui pirmininkavęs politikos mokslų profesorius Stephenas Flynnas.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo rugsėjo 11-osios ir Irako karo branduolinio terorizmo srityje įvyko daug pokyčių.
„Po Rugsėjo 11-osios JAV turėjo karą su terorizmu, tačiau terorizmo grėsmės pašalinti nepavyko – terorizmas ir toliau vystosi.“, – sakė S. Flynnas.
Politikos mokslų profesorius taip pat atkreipė dėmėsį, kad Šaltojo karo metais Sovietų Sąjunga ir JAV buvo dvi pagrindinės pasaulio branduolinės valstybės, o dabar jų yra trys – prie jų prisidėjo Kinija.
„Sunku pasiekti ginklų kontrolės susitarimus esant dvipusiams santykiams, – sakė S. Flynnas. – Tai beveik neįmanoma padaryti trise.“
2024 m. pasaulyje yra daugiau kaip 12 000 branduolinių kovinių galvučių. Rusija turi apie 5580, JAV – apie 5100, Kinija – 500, Prancūzija – 290, o Jungtinė Karalystė – 225. Amerikos mokslininkų federacijos duomenimis, Indija ir Pakistanas turi po maždaug 170 kovinių galvučių, Izraelis – 90, o Šiaurės Korėja – 50.
Ataskaitoje teigiama, kad XX a. Rusija ir JAV siekė sumažinti branduolinių ginklų skaičių pasaulyje, tačiau dabar branduolinių medžiagų paklausa ir prieinamumas didėja, o jų kontrolės galimybių mažėja.
„Dabar gyvename pasaulyje, kuriame dauguma programų, skirtų branduolinių ginklų tiekimui ir kontrolei valdyti, iš esmės neveikia“, – teigė S. Flynnas.
„Didėjant įtampai pasaulyje, dabar, deja, nėra galimybių mažinti ginklų skaičių“, – sakė Londono karališkojo koledžo tarptautinių studijų, gynybos ir saugumo docentas Rodas Thorntonas.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Nacionalinių akademijų komitetas yra susirūpinęs dėl civilinio branduolinio sektoriaus klestėjimo.
„Daug naujų branduolinių elektrinių statoma ten, kur anksčiau jų nebuvo, ir tai vyksta ne JAV nustatant taisykles ir užtikrinant jų vykdymą, o vadovaujant kinams ir rusams, kurie gali taikyti mažiau saugumo kontrolės priemonių, – aiškino S. Flynnas. – Daugumą medžiagų, kurios gali būti panaudotos „purvinai bombai“ [mažo galingumo branduoliniam užtaisui] pagaminti, visada buvo sudėtinga kontroliuoti, o dabar jų yra daugiau. Didėja rizika, kad teroristinės grupės gali gauti šių medžiagų.“
Vis dėlto ataskaitoje pateikiamos ne vien tik niūrios prognozės. Joje teigiama, kad JAV yra pajėgios įveikti daugelį aptartų iššūkių.
„Viena iš svarbiausių minčių yra ta, kad JAV per daugelį metų įdėjo daug pastangų į šios rizikos valdymą, ir galima sakyti, kad tai buvo priežastis, dėl kurios neįvyko branduolinis incidentas, – dėstė S. Flynnas. – Turime daug žinių apie branduolinės rizikos valdymą, nes tai darome jau dešimtmečius, tačiau yra ir naujų priemonių, taip pat yra daug būdų, kaip atnaujinti mūsų atsakomuosius veiksmus.“
Parengta pagal „Neewsweek“.
