Be to, kaip pastebi RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, mobiliųjų įrenginių skleidžiamos radijo bangos yra tam tikra nejonizuojančios spinduliuotės forma. Tai reiškia, kad jos skirtingai nuo, pavyzdžiui, rentgeno ar ultravioletinių spinduliuotės, neturi pakankamai energijos, kad pažeistų ląstelių DNR ar ilgainiui turėtų įtakos vėžiniams susirgimams.
„Vienintelis būdas, kaip belaidės technologijos gali sąveikauti su žmogaus organizmu, yra odos paviršiaus įkaitinimas, tačiau, ekspertų teigimu, jų energijos lygis yra toks žemas, kad dažniau tai gali pasireikšti tiesiog dėl pačio įrenginio ilgesnio naudojimo, jo baterijos kaitimo dėl intensyvaus jo naudojimo ar nuo pačio įrenginio atsispindėtos mūsų kūno šilumos, kurią mes kiekvienas spinduliuojame kaip infraraudonąją spinduliuotę“, – aiškina RRT ekspertė.
Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės vienodos visoms technologijoms, nesvarbu ar tai būtų 2G, 3G, 4G ar 5G. Šios vertės priklauso tik nuo radijo dažnio. Tiesa, 5G technologijai naudojamos ir aukštesnių dažnių juostos, dar vadinamos milimetrinėmis bangomis.
„Šių skverbtis į organizmą yra mažesnė, nei žemesniame dažnio diapazone, tad ir poveikio tikimybė yra dar mažesnė, t. y. šildymas vyksta dar mažesniame odos gylyje“, – teigia J. Mikulėnaitė-Baušienė.
Spinduliuotei taikomi apribojimai
Tarptautinės sveikatos organizacijos ir šalys turi apsibrėžtas vertes, kurias turi atitikti 5G technologija. Šie standartai užtikrina, kad radijo bangų lygis būtų gerokai mažesnis už lygį, galintį daryti žymesnį šiluminį poveikį žmonėms. Lietuvoje elektromagnetinę spinduliuotę tikrina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Elektromagnetines bangas spinduliuoja ne tik bazinės stotys, bet ir įrenginiai, tokie kaip WiFi stotelės namuose, nuotolinio valdymo įrenginiai, o ir patys mobilūs įrenginiai. Visi įrenginiai, kaip pabrėžia J. Mikulėnaitė-Baušienė, oficialiai parduodami Europos Sąjungos rinkoje, turi atitikti Europos Sąjungos standartus, privalo būti patikrinti Europinėse akredituotose laboratorijose bei turėti atitinkamus sertifikatus.
„Jūsų mobilusis prietaisas yra kartu radijo siųstuvas ir imtuvas. Kiekvienas įrenginys sertifikuojamas taip, kad neviršytų radijo bangų poveikio ribų, pateiktų standartuose ar rekomendacijose. Standartuose dėl poveikio nurodomas savitosios sugertosios galios (SAR) – kiek mobiliojo telefono skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės sugeria žmogaus kūnas, kuomet telefonas yra laikomas prie galvos ar kūno“,– sako RRT ekspertė.
Pagal tarptautinius mobiliųjų prietaisų reikalavimus, 10 g audinių vidutinis SAR rodiklis negali viršyti 2,0 W/kg. SAR bandymai atliekami įprastinėmis naudojimo padėtimis, kai prietaisas siunčia signalą didžiausiu sertifikuotu galios lygmeniu visais tikrinamais dažniais.
Kodėl neverta tikėti 5G mitais
Esant prastai aprėpčiai, dažniausiai tais atvejais kai bazinė stotis yra toli, vartotojo įrenginys naudos daugiau energijos palaikyti ryšiui su bazine stotimi. Šioje situacijoje, tokio vartotojo įrenginio spinduliuotė bus didesnė nei situacijoje, kai aprėptis yra geresnė, taigi ir vartotojo įrenginiui reikės mažiau „pastangų“ ryšiui su bazines stotimi palaikyti.
„Antenos, naudojamos mobiliam ryšiui teikti iš bazinės stoties, veikimo principas yra toks, kad spinduliuotė po pačia stotimi yra žymiai mažesnė, nei šiek toliau nuo jos, o tokį veikimo principą būtų galima palyginti su išskleistu skėčiu, po kuriuo lietus mūsų nepasiekia“, – paaiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė, kurios teigimu, 5G technologijos atveria papildomas galimybes ir sveikatos būklės apžiūrai ir net diagnostikai nutolusiose teritorijose gyvenantiems ir neturintiems galimybės atvykti į sveikatos priežiūros įstaigas.
Medicinos paslaugų pasiekiamumas ir galimybės su naujomis technologijomis ateityje tik išaugs, tačiau yra svarbu, kad tam būtų pasiruošusi ir mobiliojo ryšio infrastruktūra, o kokybiško ryšio prieigą turėtų visi gyventojai.
