Atsakė į dažnai kylantį klausimą: kodėl negalima naudoti viešų „Wi-Fi“ tinklų?

2024 m. liepos 3 d. 12:18
Nuotraukos ir vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose, skambučiai su šeimos nariais, lankytinų vietų paieškos ir po nepažįstamas gatves vedžiojantys žemėlapiai – akivaizdu, kad be interneto išmaniajame telefone kelionės užsienyje jau nebeįsivaizduojamos. Tačiau ar internetu keliaudami tikrai naudojatės atsakingai? Pasak „Tele2“ Inovacijų eksperto Arnoldo Lukošiaus, būtina viešais belaidžio „Wi-Fi“ interneto tinklais naudotis saugiai – jais pasinaudoja ir kibernetiniai nusikaltėliai, kurie gviešiasi jautrių duomenų.
Daugiau nuotraukų (1)
Naudojasi ir sukčiai
Viešose vietose prieinami „Wi-Fi“ tinklai suteikia galimybę užsienyje nemokamai naudotis internetu ir pasitikrinti svarbią informaciją, pasidalinti kelionės įspūdžiais su artimaisiais. Vis dėlto, A. Lukošius įspėja, kad naudodamiesi šiais patogumais keliautojai tampa labiau pažeidžiami – jų duomenis gali pasisavinti ir nutekinti kibernetiniai nusikaltėliai.
„Nesvarbu, ar esate oro uoste, kavinėje, muziejuje ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje, patogumas prisijungti prie interneto nenaudojant mobiliųjų duomenų gali būti labai patrauklus. Tačiau viešieji „Wi-Fi“ tinklai dažnai būna neapsaugoti galutiniu šifravimu – tarp jūsų įrenginio ir maršrutizatoriaus perduodami duomenys nėra saugūs. Dėl šifravimo trūkumo sukčiams lengviau perimti informaciją, pavyzdžiui, jūsų prisijungimo duomenis, banko kortelių numerius ir asmenines žinutes“, – įspėja A. Lukošius.
Anot eksperto, viena dažniausiai pasitaikančių grėsmių, susijusių su viešais „Wi-Fi“ tinklais yra vadinamosios MITM atakos (angl. „Man-in-the-middle“). Šios atakos metu įsilaužėlis atsiduria tarp įrenginio ir „Wi-Fi“ tinklo, todėl gali perimti ir net pakeisti perduodamus duomenis. Tai gali lemti neteisėtą prieigą prie užgrobto įrenginio paskyrų ir asmeninių duomenų vagystę.
„Įsilaužėliai taip pat gali naudotis viešaisiais „Wi-Fi“ tinklais kenkėjiškų programų platinimui. Sukčiai pasinaudoja tinklo saugumo spragomis arba apgaule priverčia naudotojus atsisiųsti kenkėjišką programinę įrangą, užmaskuodami ją kaip sistemos atnaujinimą ar tikrą programą. Įdiegta kenkėjiška programinė įranga gali vogti duomenis, stebėti jūsų veiklą ar net perimti prietaiso kontrolę“, – sako inovacijų ekspertas.
Jis priduria, kad kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali sukurti netikrus „Wi-Fi“ prieigos taškus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimi. Tokie prieigos taškai gali fiksuoti visus per juos perduodamus duomenis ir suteikti programišiams prieigą prie jūsų konfidencialios informacijos. Dažnai atskirti netikrą interneto prieigos tašką nuo tikro yra sudėtinga, todėl tai ypač klastinga grėsmė.
Yra saugesnių alternatyvų
Tad kaip keliaujant išlikti pasiekiamiems ir naršyti saugiai? A. Lukošius sako, kad alternatyvų iš tiesų yra. Visų pirma, jei norite naudotis vieša interneto prieiga, reikėtų naudoti virtualųjį privatųjį tinklą (VPN). VPN užšifruoja jūsų interneto ryšį, todėl įsilaužėliams daug sunkiau perimti jūsų duomenis.
„Kai prisijungiate prie VPN, visas interneto srautas nukreipiamas per saugų serverį. Taip paslepiamas jūsų IP adresas ir užšifruojami siunčiami bei gaunami duomenys. Taip naudotis viešuoju „Wi-Fi“ yra saugiau. Vis dėlto, jei privalote naudotis viešuoju „Wi-Fi“, venkite jungtis prie jautrių paskyrų ar atlikti finansines operacijas. Šiuos veiksmus geriau daryti prisijungus prie saugaus ryšio“, – pataria A. Lukošius.
Pasak jo, saugiausia keliaujant naudotis savo asmeniniais mobiliaisiais duomenimis. Mobiliojo ryšio tinklai yra saugesni, nes juose duomenų perdavimui apsaugoti naudojamas šifravimas ir kitos saugumo priemonės. Be to, naudojant mobiliuosius duomenis, galima savo išmanųjį telefoną naudoti kaip asmeninį belaidžio ryšio prieigos tašką ir prie interneto jungtis keliuose įrenginiuose.
Ekspertas rekomenduoja imtis ir kitų saugumo priemonių – atnaujinti įrenginio programinę įrangą, jungiantis prie paskyrų naudoti dviejų žingsnių autentifikavimą, naršant internete lankytis tik „https“ adresą turinčiose svetainėse, nes jose naudojamas šifravimas.
A. Lukošius taip pat rekomenduoja apsvarstyti ir papildomus saugumo įrankius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.