Tarp radinių – tikriausiai kartu palaidotų šeimų mumijos, karstai, kartonažas – iš perdirbtų papirusų ar audinių sukurta popieriaus masės medžiaga, amforos, moliniai indai, puošti vynuogių lapų raštais, ir artefaktai – pavyzdžiui, aukų staleliai.
„Tai buvo turtinga ir svarbi vieta, – sako Milano universiteto egiptologė ir archeologė Patrizia Piacentini, vadovaujanti bendrai Egipto ir Italijos misijai šioje vietoje. – Visi žmonės, kurie ketino vykdyti prekybą tarp Šiaurės Afrikos ir subtropinės Afrikos – tai buvo [jiems] tinkama vieta, ir tai buvo visos senovės Egipto istorijos vieta“.
Archeologai apie šią kapavietę sužinojo 2015 m., po daugybės nelegalių kasinėjimų. Vyriausybė paprašė vietos archeologų ištirti vietovę ir netrukus mokslininkai aptiko vėlyvojo graikų ir romėnų laikotarpio (maždaug 332 m. pr. m. e. – 395 m.) kapavietes.
Buvęs Egipto antikvarinių vertybių ministras Khaledas el-Enany tuomet kreipėsi į P. Piacentini, kuris 2019 m. su didele Egipto ir Italijos archeologų komanda pradėjo tirti vietovę. Tyrėjai ant kalvos netoli Aga Chano III mauzoliejaus rado į kelis lygius susisluoksniavusias senovinių kapaviečių terasas.
Kasinėjimų metu archeologai rado senovinių aliejinių lempų, kurias galbūt paliko gedėtojai.
„Galime įsivaizduoti, kaip įspūdingai atrodė, kai, pavyzdžiui, per šventę visi šie kapai būdavo apšviesti, – pasakoja P. Piacentini. – Manau, kad tai buvo kažkas absoliučiai įspūdingo.“ Pasak jos, šios kapavietės struktūros buvo įmontuotos į uolą mažiausiai 10 vertikalių lygių aukštyje ir skyrėsi nuo kitų to laikotarpio Egipte rastų kapaviečių, kurios paprastai būdavo maždaug dviejų-trijų lygių aukščio.
Kapai buvo naudojami maždaug 900 metų nuo VI a. pr. m. e. iki mūsų eros II ar III a. Šis laikotarpis apima platų istorijos tarpsnį, įskaitant persų valdymą (525–404 m. pr. m. e.), graikų Ptolemėjų dinastiją, kurią pradėjo Aleksandro Didžiojo generolas Ptolemėjas I Soteras, ir galiausiai romėnų valdymą, kai Egiptas tapo imperijos provincija. Kalvos viršuje esančias kapavietes užėmė to meto elitas, o žemiau jo – žemesnių luomų viduriniosios klasės žmonės.
Analizė atskleidė, kad 30–40 proc. mumijų naujai aptiktose kapavietėse priklauso vos 2 metų amžiaus vaikams ir naujagimiams, teigiama Egipto turizmo ir antikvarinių vertybių ministerijos pranešime.
„Iš tikrųjų radome daug šeimų, motiną, tėvą ir vaikus, – pasakoja P. Piacentini. – Tikriausiai šeimą pražudė kokia nors infekcija arba jie vienas po kito mirė“.
Tyrėjų komanda taip pat rado dvi mumijas, kurios, kaip jie iš pradžių manė, priklausė motinai ir sūnui, tačiau vėliau atlikus kruopščius tyrimus paaiškėjo, kad tai buvo broliai, palaidoti kartu su tėvais.
Norėdami išsiaiškinti, kaip mirė žmonės, mokslininkai bendradarbiavo su Asuano universitetinės ligoninės gydytojais ir atliko rentgeno, kompiuterinės tomografijos ir DNR tyrimus – kurie parodė, kad anemija ir infekcinės ligos buvo dažniausios to meto mirties priežastys, net ir pačių turtingiausių žmonių.
Ištyrę mumijas, gydytojai patvirtino, kad kai kurie žmonės sirgo tuberkulioze, dėl kurios galėjo išmirti visa šeima. Tyrėjai atlieka biologines analizes, kad geriau suprastų, kokiomis ligomis tuo metu užsikrėsdavo žmonės.
Atradimas buvo „išskirtinis“ ir „labai daug žadantis, su daugybe, daugybe naujų aspektų, kuriuos bandome suprasti“, teigia P. Piacentini.
Mokslininkai tikisi ir toliau tęsti savo misiją, siekdami atskleisti įvairių gyventojų, gyvenusių mieste, istorijas. Šiuo metu nekropolio teritorijoje, užimančioje apie 20 000 kvadratinių metrų plotą, jie jau supažindino su mažiausiai 300 kapaviečių – tačiau „jų gali būti kur kas daugiau“, sako P. Piacentini.
Parengta pagal „Live Science“.
