„Atakos dronai mūšio lauko ekonomiką daro visiškai asimetrine. Kelis šimtus dolerių kainuojantys UAV naikina šarvuočius ir kitą techniką, kurių vertė siekia milijonus. Matome, jog Ukrainoje vertinga ir brangi technika laikoma atitraukta nuo fronto, nes ją naudoti tiesiog per daug rizikinga“, – pagrindinę konferencijų erdvę sausakimšai užpildžiusiai tarptautinei auditorijai sakė Lietuvos Šaulių sąjungos vadas, pulkininkas leitenantas Linas Idzelis.
Jo teigimu, dronų technologijos įsisavinimo barjerai yra maži: įranga yra gana pigi, logistika nėra sudėtinga, o naudojimas yra plačiai paplitęs.
„Šių naujų technologijų priėmimas yra sprendimo klausimas, ir NATO kariuomenės turi priimti šį sprendimą kuo skubiau“, – sakė L. Idzelis.
„RSI Europe“ surengtoje diskusijoje taip pat dalyvavo Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds ir Ukrainos karo aktualijomis besidomintiems jau gerai žinomas ten kariaujantis savanoris Arūnas Kumpis.
„Ukrainos mūšio lauke frontas abiejų pusių yra nuolat stebimas bepiločiais orlaiviais ir bet kas, išdrįsęs dienos metu išlįsti iš priedangos, tampa kovinių dronų taikiniu. Nuolatinio stebėjimo sąlygomis visi dirba išsiskirstę, kad nesukurtų priešui sutelkto, riebaus taikinio“, – reikšmingai pasikeitusias taisykles pasakojo A. Kumpis.
Ukrainoje kovojantis savanoris pasidalino pavyzdžiu apie Ukrainos FPV pilotą, kuris bepiločių orlaivių pagalba jau yra sunaikinęs tiek priešo karinės technikos, kiek jos yra mechanizuoto bataliono dydžio vienete.
„Tai – beprecedentis efektyvumas, suteikiantis mažoms specialistų komandoms labai didelius svertus. Mūšio laukas per pastaruosius dvejus metus pasikeitė negrįžtamai. Išgyvena tik tie, kurie geba prisitaikyti. Tai galioja ne tik Ukrainos pajėgoms, bet ir Lietuvos bei NATO kariuomenėms. Mūsų kariuomenės turi greičiau prisitaikyti prie naujų technologijų ir karo vedimo būdų“, – savo pasisakymą parodoje reziumavo A. Kumpis.
Latvijos Respublikos gynybos ministras, šiuo metu lyderiaujantis NATO šalių Dronų koalicijoje, ragino NATO šalis skirti dėmesį ne tik technologinei sofistikacijai, bet ir kiekybei.
„NATO šalių Dronų koalicija yra užsibrėžusi per ateinančius metus pateikti Ukrainai daugiau nei 1 milijoną atakos dronų. Jų karyba remiasi į skaičius. Atakos dronai yra amunicija, o Ukrainos kova rodo, jog amunicijos reikia daug. NATO šalys turi aktyviai vienytis į tarptautines tiekimo iniciatyvas, kad užtikrinti reikiamus kiekius dronų“, – teigė A. Sprūds.
Birželio 17 d. Paryžiuje prasidėjo viena iš didžiausių pasaulyje gynybos ir saugumo pramonės parodų „Eurosatory 2024“. Šioje parodoje Lietuvos gynybos pramonę apjungė Inovacijų agentūros paviljonas, kuriame savo produktus pristatė 13 Lietuvos gynybos pramonės kompanijų.
