Šis Baltijos jūroje rastas augalas priklauso jūrinių andrų (Zostera marina) rūšiai. Mokslininkų komanda, norėdama nustatyti jūros augalo amžių, naudojo novatorišką genetinės informacijos analizės metodą, dar vadinamą „genetiniu laikrodžiu“.
Jūriniai andrai dauginasi vegetatyviniu būdu – jie išleidžia gemalinius kūnelius (rametus), kurie toliau vystosi ir iš jų susiformuoja jauni individai, vėliau savarankiškai įsitvirtinantys jūros dugne. Rametai genetiškai identiški savo „protėviui“, todėl jie vadinami klonais.
„Vegetatyvinis dauginimasis kaip alternatyvus dauginimosi būdas yra plačiai paplitęs gyvūnų, grybų ir augalų karalystėse“, – paaiškino tyrimo vadovas, GEOMAR Helmholtzo vandenynų tyrimų centro Kylyje (Vokietijoje) jūrų ekologijos profesorius dr. Thorstenas Reuschas.
Augant pagrindiniam organizmui ir jam dauginantis, atsiranda tam tikrų genetinių mutacijų, kurios kaupiasi rametuose. Šie genetiniai skirtumai naudojami jų amžiui nustatyti.
Komanda „genetinio laikrodžio“ metodui tikslinti ir tobulinti naudojo laboratorijoje augantį 17 metų senumo jūrinio andro palikuonį. Vėliau pritaikytas „genetinio laikrodžio“ metodas parodė, kad ši jūrinių andrų kolonija susiformavo prieš 1402 metus – tiek metų buvo seniausiam jūriniam andrui.
Andrai gali užimti didelę teritoriją. Z. marina yra plačiai paplitusi rūšis, aptinkama Ramiajame vandenyne, Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje. Tačiau ungurių žolės terminas apima ir daugelį kitų rūšių, kurios taip pat gali pasiekti įspūdingą amžių.
Mokslininkai teigia, kad šis „genetinio laikrodžio“ metodas gali padėti surasti ir dar senesnių jūrinių ar sausumos augalų. Be to jis gali būti naudingas koralų išsaugojimui, rašo „IFLScience“.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Nature Ecology & Evolution“.
