Graikų kalba parašytas papiruso fragmentas datuojamas IV ar V amžiumi, todėl tai yra ankstyviausia žinoma šios evangelijos kopija, rašoma neseniai žurnale „Zeitschrift für Papyrologie und Epigraphik“ paskelbtame straipsnyje. Yra ir kitų evangelijos kopijų, tačiau jos datuojamos vėlesniais laikais. Bažnyčios šios evangelijos į Bibliją nėra įtraukusios.
Tai „ankstyviausias išlikęs teksto rankraštis bet kuria kalba“, – tyrime rašo Berlyno Humboldtų universiteto Krikščionybės ir senovės instituto dėstytojas Lajosas Berkesas ir Belgijos Lježo universiteto papirologijos profesorius Gabrielis Nocchi Macedo. Mokslininkai paprastai mano, kad Tomo Kūdikystės evangelija iš pradžių buvo sudaryta II amžiuje – iš dalies dėl to, kad kai kurios evangelijoje papasakotos istorijos skamba panašiai kaip istorijos, apie kurias rašė II a. krikščionių rašytojai.
Vaikystės stebuklas
Papiruso fragmente pasakojama apie stebuklą, kurį Jėzus padarė būdamas vaikas. Fragmente papasakota tokia istorija:
„Jėzus žaidžia prie sraunios upės brastos ir iš minkšto molio nulipdo dvylika žvirblių. Kai tėvas Juozapas jam papriekaištauja ir klausia, kodėl jis tokius dalykus daro per šventą šabą, penkiametis Jėzus pliaukšteli rankomis ir atgaivina molines figūrėles“, – nurodoma Berlyno Humboldtų universiteto pranešime. Mokslininkams ši istorija jau žinoma iš vėlesnių Evangelijos kopijų.
Nors šiame fragmente minimas tik šis konkretus stebuklas, vėlesniuose evangelijos nuorašuose pasakojama apie daugybę kitų stebuklingų veiksmų, kuriuos Jėzus atliko būdamas vaikas. Tarp jų – vaiko, vardu Zenonas, prikėlimas ir tėvo Juozapo išgydymas akimirksniu, kai jam įkando nuodinga gyvatė.
Neaiški kilmė
Fragmento kilmė neaiški. „Mes beveik nieko nežinome apie papiruso kilmę, jo istoriją ir savininkus“, – teigia G. Nocchi Macedo. – Viskas, ką žinome tikrai, yra tai, kad jis kilęs iš Egipto. Į Hamburgą jis galėjo patekti, kai buvo įsigytas pagrindinis papirusų kolekcijos branduolys – tarp 1906 ir 1939 m. – arba 1990 m., kai iš Berlyno į Hamburgą buvo pervežta dėžė su neišsaugotais papirusais.“ Tyrime mokslininkai teigė esantys įsitikinę, kad fragmentas Vokietijoje buvo jau prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Viena iš priežasčių, kodėl papirusas nebuvo ištirtas anksčiau, yra ta, kad rašysena yra netvarkinga ir labiau primena privatų laišką ar pirkinių sąrašą nei evangeliją, teigė tyrėjai. Mokslininkai mano, kad tai galėjo būti rašymo pratybos, kurias galbūt atliko kas nors mokykloje ar vienuolyne.
Įspūdingas radinys
Daugelis mokslininkų sutinka, kad fragmentas yra senovinis rankraštis, o ne šiuolaikinė klastotė.
„Įdomu, kad yra naujas, ankstyvasis šio teksto rankraštis, – sako Kembridžo universiteto (Anglija) Naujojo Testamento ir ankstyvosios krikščionybės profesorius Simonas Gathercole'as. – Jis autentiškas ta prasme, kad tai tikrai senovinis rankraštis. Jis nėra autentiškas ta prasme, kad jame pasakojama, ką Jėzus iš tikrųjų darė būdamas vaikas“.
Toronto (Kanada) Jorko universiteto ankstyvosios krikščionybės profesorius Tony Burke pažymi, kad radinys nepateikia naujos informacijos.
„Manau, puiku, kad atsirado daugiau teksto liudijimų, tačiau tai mums nepasako nieko naujo, – teigia jis. – Visada manėme, kad jis buvo sudarytas II a., todėl IV-V a. kopija nekeičia bendros nuomonės apie tekstą
Tačiau Mičigano universiteto (JAV) religijotyros profesorius Christopheris Frilingosas mano, kad šis atradimas yra „labai reikšmingas tiek dėl fragmento datos, tiek dėl kalbos – graikų“. Jis pažymi, kad „kiti II a. ankstyvieji krikščionių autoriai užsimena apie Jėzaus vaikystės istorijas apie; šis rankraštis būtų ankstyviausias tokių istorijų tekstinis liudininkas“.
Jis taip pat pažymi, kad teksto kilmę, jei įmanoma, reikėtų ištirti išsamiau, rašo „Live Science“.
