Branduolinis povandeninis laivas „Kazan“ ir kiti kariniai laivai Havanos uoste prisišvartavo birželio 12 d., o pirmadienį po penkių dienų viešnagės išplaukė iš Kubos. Praėjusią savaitę Rusija dislokavo karinius laivus ir orlaivius Karibų jūroje suplanuotose karinėms pratyboms – tačiau JAV teigė, kad šis žingsnis joms nesukėlė nerimo.
Rusijos ir Ukrainos karo stebėtojai socialinėje žiniasklaidoje dalijosi prisišvartavusio povandeninio laivo nuotraukomis, kuriose matyti laivo korpuse žiojėjančios skylės.
Povandeniniuose laivuose paprastai įrengiamos „nematomumą“ užtikrinančios dangos – priešecholokacinės plokštės, kurios skirtos garso bangoms sugerti – todėl jie tampa mažiau pažeidžiami atakoms ir juos sunkiau susekti. Ant povandeninių laivų korpusų įprasta matyti trūkstamų plytelių lopus.
„Plaukdamas į Kubą rusų povandeninis laivas pradėjo byrėti, – socialiniame tinkle „X“ rašo Ukrainos karinis tinklaraštininkas Igoris Suško. – Ar jam pavyks sugrįžti į Rusiją? Sakyčiau, kad geriausia būtų paskelbti nepaprastąją padėtį ir vykti į uostą Floridoje, esantį už kelių valandų kelio“.
Nyderlanduose dirbantis duomenų mokslininkas Marijnas Markusas socialiniame tinkle „LinkedIn“ teigia, kad „Lankydamasis Kuboje naujausias Rusijos branduolinis povandeninis laivas „Kazan“ pradėjo byrėti į gabalus. Jo garso izoliacijos plokštės krenta – o tai reiškia, kad „nematomas“ povandeninis laivas po vandeniu labai gerai matomas sonaru“.
„Priešecholokacinės plokštės turėtų būti keičiamos, bet ta žiojėjanti skylė dešinėje – o Dieve..., – rašo M. Markusas. – Kol buvo prišvartuotas, aplink povandeninį laivą buvo matyti rusų narai, tikriausiai bandantys pataisyti šitą skardinę vonią. Šokiruoja tai, kad povandeninis laivas yra tik šešerių metų senumo. Atkreipkite dėmesį, kad plokščių praradimas yra problema, nuo kurios kenčia ir Vakarų povandeniniai laivai. Paprastai tai klijų problema ir nuolatinis korpuso suspaudimas bei išsiplėtimas“.
Jūrų saugumo tyrėjas H. I. Suttonas 2020 m. žurnalo „Forbes“ straipsnyje teigė, kad priešecholokacinės dangos yra inžinerinis iššūkis, nes „jos turi išlikti pritvirtintos vienose sudėtingiausių aplinkų Žemėje“.
„Povandeninio laivo korpusas, nepaisant to, kad jis pagamintas iš itin tvirto plieno, neriant gilyn lankstosi. O dangą veikia temperatūros pokyčiai, – sakė jis. – JAV karinis jūrų laivynas ne vienintelis susiduria su sunkumais, susijusiais su „nematomumo“ dangomis. Karališkajam kariniam laivynui, kuris veikia panašiai, irgi dažnai nubyra dalis dangos. Su panašiomis problemomis susiduria ir Rusijos karinis jūrų laivynas, veikiantis atšiaurioje Arkties zonoje. Jų iššūkius dar labiau apsunkina kai kurių povandeninių laivų korpusai iš titano, prie kurių dangą priklijuoti dar sunkiau“.
„Taigi kitą kartą, kai pamatysite povandeninį laivą su matomais randais, nuo kurių nusilupo danga, supraskite, kad tai dažna problema, atspindinti sunkias eksploatavimo sąlygas. Ir gali būti, kad tai jau ruošiamasi sutaisyti“, – rašė specialistas.
Parengta pagal „Newsweek“.
