Jo teigimu, žvelgiant lokaliai Lietuvos startuolių ekosistema dabar itin sėkminga ir greitai auganti. Tačiau ji dar nepelnė pasaulinio pripažinimo. Dėl to ir startuoliai Lietuvos ekosistemai atgal duoti kol kas gali nedaug. Tačiau jį džiugina, kad stipriausi iš Lietuvos kilę startuoliai – „NordVPN“, „Vinted“, „Hostinger“, „Kilo“ – užkariavę pasauli pradeda teikti naudą kitiems rinkos dalyviams pažinčių, pagalbos, kapitalo pavidalu. Gimtosios šalies startuolių vienybę bei tarpusavio pagalbą stiprina ir „Unicorns LT“ iniciatyva.
„Turime daug alkanų startuolių įkūrėjų, bet jiems dar labai toli reikia nueiti, kad pasisektų. Šaunu, kad vis atsiranda sėkmės istorijų. Kuo daugiau tokių istorijų sukursime, tuo lengviau bus visiems. Tačiau tenka pripažinti faktą: Lietuvoje neturime vidinės rinkos – verslo klientų iš esmės nėra, privačių vartotojų – vos keli milijonai. Todėl esame priversti kreipti žvilgsnį į užsienį“, – sako verslininkas.
Jo įkurtą mokymų platformą nuo 2017 metų aplankė daugiau nei 50 mln. lankytojų iš viso pasaulio. Nuolat atsinaujinanti, pažangiausias technologijas naudojanti platforma turi 1,5 mln. registruotų vartotojų. Inovatyvumo ir mokymo metodų mokslinio pagrįstumo siekiama bendradarbiaujant su universitetais – Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu, taip pat – Tartu universiteto švietimo technologijų institutu.
„Gimtoji rinka pajamų požiūriu mums nėra įdomi – čia veikiame tik vardan savo šalies. Pasaulyje esame vienas didžiausių nepriklausomų edukatorių savo nišoje. Veikiausiai esame pirmaujantis vartotojų supažindinimo su naujomis technologijomis ir jų mokymų teikėjas. Esame užėmę kriptovaliutų ir vartotojų perėjimo iš Web2 į Web3 edukacijos rinkas. Neseniai paleidome ir dirbtinio intelekto apmokymų kryptį. Padedame milijonams žmonių ateiti į šią rinką, suprasti, kaip ir kas joje veikia, ką daryti, kaip nesuklysti ir nebijoti“, – sako D. Stasiulis.
Pasauliniams startuoliams augti nepalanki dirva
Pašnekovo teigimu, bene didžiausia kliūtis pasaulinei plėtrai mūsų šalies startuoliams yra būtent buvimas Lietuvoje, jos santykinis izoliuotumas ir kontaktų trūkumas.
„Vietos verslo ekosistema, nors ir stiprėjanti, nėra pakankama globaliam augimui, neturime stipraus rizikos kapitalo, neturime daug panašių įmonių. Esame tarsi saloje. Žinoma, gerai, kai su pasaulinės rinkos dalyviais galima susisiekti internetu, bet tai nereiškia, kad taip galime užmegzti stiprias draugystes – jų siekiant vis tiek reikia važiuoti į pasaulį gyvai. Nors dabar Lietuvoje pradinio finansavimo galimybių jau apstu, vėlyvesnėms veiklos stadijoms parankių investuotojų nelabai turime, ypač siauresnėse srityse. Pasižiūrėti, ko pas mus rinkoje esama, jau atvažiuoja Skandinavijos, Centrinės Europos, Vokietijos investuotojų, ir tai yra labai gerai. Bet pasauliniame kontekste mūsų vis dar niekas nežino ir nekreipia dėmesio“, – tikina startuolio bendraįkūrėjas.
D. Stasiulis tvirtina, kad keliauti į pasauli ir megzti ryšius su investuotojais bei kitais rinkos žaidėjais, potencialiais klientais dabar yra esminė Lietuvos startuolių užduotis. Antraip tikėtis sėkmės – bemaž neįmanoma. Masinis ryšių užmezgimas yra strateginė inovatyvių verslų ekosistemos užduotis, kurios neįvykdžius mūsų šalis niekada netaps tokia pasauline galia, kaip, pavyzdžiui, Izraelio startuolių ekosistema, kurios viena didžiausių stiprybių – glaudūs kontaktai visame pasaulyje.
Dėl to, norint pasilengvinti gyvenimą, D. Stasiulio teigimu, analogišką verslą lengviau vystyti iš Londono, Niujorko, Los Andželo ar San Francisko.
„Matome, kad mūsų konkurentai, turėdami panašius sprendimus, lengviau gyvena pasaulinėse ekosistemose, lengviau mezga partnerystes ir vysto B2B pardavimus, pritraukia daugiau kapitalo. O mes dažniausiai esame priversti verslo plėtrą vykdyti iš savo lėšų. Tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad stipriausi mūsų šalies startuoliai daugiausiai vystėsi ne iš investuotojų, o iš savo uždirbtų lėšų arba turėjo panašų „racionalių išlaidų“ mentalitetą. Kaip, antai, „NordVPN“. Tik išaugę į absoliučius pasaulinius lyderius jie pasiekė lygį, kai jų niekas ignoruoti negali“, – svarsto D. Stasiulis.
Kas ieško augimo kelių, tas randa
Tiesa, mažiau derlinga dirva startuoliams augti jam ir jo komandai nėra neįveikiama kliūtis. Rimta paspirtimi bendraujant su investuotojais ir potencialiais partneriais tapo „BitDegree“ įgytas pripažinimas su technologijų Eurovizija lyginamame WSA konkurse ir nacionaliniame atrankiniame jo etape – „Skaitmeniniame knygnešyje“.
„Veikdami iš Lietuvos tokie startuoliai, kaip mes, neturi daug pripažinimo ženklų. Šiuo požiūriu labai svarbi buvo pergalė WSA konkurse. Girdamiesi savo pergale galime užtikrintai ir pagrįstai sakyti, kad iš tikrųjų esame stiprūs, kokybiški, kažką pasiekę“, – džiaugiasi vadovas.
Jo teigimu, legitimumo įrodymas, suteikiamas pergalės šiuose konkursuose, yra svarbiausias privalumas. Tačiau naudos teikia ir pats dalyvavimas konkurse. Mat tai yra puiki terpė užmegzti bendraminčių kontaktus, prisijungti prie pasaulinės kūrėjų bendruomenės.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad konkursų komisija patvirtino, jog projekto koncepcija yra patraukli ne tik vietos rinkoje.
„Būti inovatyviais Lietuvoje nėra labai sunku. Būti inovatyviais pasaulyje – visai kas kita. Tad įvertinimas, kurį gavome finaliniame renginyje, yra tikrai svarbus ir teikia pasitikėjimo savimi visai komandai“, – tikina D. Stasiulis.
Pataria neužsidaryti Lietuvoje
Naujų skaitmeninių projektų kūrėjams jis pataria neužsidaryti vien Lietuvos rinkoje – ji tik retais atvejais leidžia pasiekti tokią rinkos dalį, kad projektas gebėtų save išlaikyti.
Tiesa, siekis užkariauti užsienio rinkas – taip pat ne be iššūkių. Tam būtina suprasti kitų šalių kontekstus, gyventojų norus. Pats projekto konstravimas gali pareikalauti visai kitokio koncepto nei kuriant jį Lietuvos rinkai. Tačiau, anot D. Stasiulio, ir žadamos perspektyvos yra visai kitos. Todėl, jei turėtų galimybę vėl nuo pradžių eiti verslo kūrimo keliu, jis dabar rinktųsi pirmiausiai apsiuostyti užsienyje.
„Net gabiausiems talentams pirmiausiai rekomenduočiau išvažiuoti į stipriausias pasaulyje startuolių ekosistemas, įgyti pasaulinės patirties ir įgūdžių. O vėliau, grįžus į Lietuvą, šias žinias naudoti kuriant ir vystant verslą. Bet reikėtų susitaikyti su ribojančiais veiksniais – čia lieka tavo šeima, draugai, žemė, duona. Ir gyvenimo kokybė Lietuvoje tapo tikrai aukšta“, – sako sėkmingo verslo bendraįkūrėjas.
Jis priduria, kad dalyvavimas „Skaitmeniniame knygnešyje“ suteikia galimybę ne tik patiems, iš vidaus įsivertinti kuriamo produkto vertę ir lokaliu, ir globaliu mastu. Itin vertingos nuomonės apie pasaulinės plėtros perspektyvas projekto autoriai gali tikėtis ir iš konkurso vertinimo komisijos.
„Skaitmeninio knygnešio“ konkursą Lietuvoje organizuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas su draugais ir bendraminčiais. Vienas svarbiausių šio konkurso tikslų – didinti žinomumą skaitmeninių inovacijų, kurios yra išskirtinės ne savo finansine sėkme, o teigiamu poveikiu visuomenei skirtingose srityse, įtvirtintose Jungtinių Tautų organizacijos Tvaraus vystymosi tikslų sąraše.
Finalinis šio konkurso etapas, kuriame paaiškės Lietuvos atstovai, įgysiantys teisę varžytis finaliniame WSA konkurso etape, vyks birželio 20 dieną.
