– Apgailestauju, perskambinsiu vėliau – ką tik gavote žinutę iš laiką bei gyvenimą atimančios priklausomybės nuo socialinių tinklų gydymo sėkmės formulės.
Ha ha, matyt pati darbo valandomis akis į mobilųjį panardinusi sėdi. Aha... Taip ir dirba žmonės šiais laikais. Iš tiesų tiesiog teks pripažinti, kad ši greitai plintanti lėtinė liga glūdi visai ne išorėje, o mūsų pačių viduje.
Priklausomybė nuo ekranų – kodėl ji egzistuoja?
Ši palyginus ne taip jau ir seniai žmoniją kamuoti ėmusi priklausomybė neatsirado per naktį, o ir kaltinti negalima būtų mobiliuosius įrenginius, o ypač – telefonus. Kuo jie taip nusidėjo? Be abejo, įvairi jų pasiūla ir gamintojų siūlomos naujovės gerokai skatina žmonių vartotojiškumą, tačiau tai – visai kita kalba.
Didžiausia grėsmę šiame magiškame rate kelia socialinių tinklų programos: tokios kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „YouTube, „Pinterest“ ir daugybė kitų. Telefonas, kompiuteris ar kiti įrenginiai čia atlieka tik naudojimosi įrankio vaidmenį. Tai visai kaip kokia bankinė kortelė – įrankis naudotis pinigais. Nesunku pastebėti, kad visą mobiliųjų įrenginių – o ypač ir programėlių – visumą sieja gamintojų apmastytas patogus naudojimasis: norimą veiksmą nesunku atlikti vos vienu spustelėjimu.
Kadangi nemaža žmonių dalis šiomis dienomis nėra patenkinti savo emocine būkle, programų kūrėjams visai nesunku nuginkluoti žmogaus gebėjimą atsispirti laiko leidimo naršant internete pagundai, kuri neretai dar būna ir apmokestinta. Pavyzdžiui, beveik kiekvienas žaidimas yra pagrįstas azartą kurstančia pateiktimi – beveik kiekvienas jų turi lygius, kuriuos įveikęs žmogus jaučiasi geriau, tačiau šiems sunkėjant – priešingai, tad yra labiau linkęs papildomai investuoti į mandresnę ir pergalę labiau garantuojančią amuniciją.
Labai panašus pavyzdys yra ir pačios paprasčiausios programos, skirtos komunikacijai, montavimui ar tiesiog vietinės reikšmės žmonių stebėjimui – visos jos turi naujinimus, su kuriais ant balto žirgo atjoja jau ir apmokestintos naujos, o kartais ir jau buvusios funkcijos. Taigi, viso labo tai tėra prašmatnus žongliravimas žmogaus jausmais, o šiame cirke klounas – pats talentingiausias.
Kalbant apie emocijas, socialinių tinklų aplinka veikia tarsi portalas. Vaikams – iš „neturiu ką veikti“ pasaulio, o vyresniesiems -iš „noriu pabėgti nuo realybės“ pasaulio į vieną, bendrą, dopaminą stimuliuojančią aplinką. Taip nutinka todėl, kad įvairiose platformose regimas, dažnai ir realybės neatitinkantis, gerokai pagražintas reiškinys nereikalauja proceso metu mąstyti – taigi, mažina stresą, susikaupusią įtampą.
Socialiniai tinklai yra sukurti taip, kad nuolat teiktų mažus atlygius: tokius kaip „patinka“, komentarus, dalijimąsi turiniu ir žinutes. Kiekvieną kartą, kai tokios reakcijos pasiekia socialinio turinio savininkus, smegenys išskiria dopaminą – malonumo ir atlygio hormoną. Priklausomybę kursto ir nenuspėjamumo jausmas – juk išties labai įdomu, kokią naują dramą ar konfliktą šiandien vėl iškrės visuomenei gerai žinomi veidai!
Kaip bebūtų keista, netgi tokiais atvejais, kai žmogaus gyvenime vyrauja chaosas, disciplinos paieškų objektu gali tapti socialinė medija – visų mobiliajame esančių programėlių turinys tampa tarsi atsakomybė, tarytum kokie vaikai ar šeimos ūkis, kurį reikia prižiūrėti, patikrinti, kaip jam sekasi, padaryti jame tvarką ar kaip kokiame darže tiesiog piktžoles išravėti. Taigi, šių platformų suteikiamas poilsis yra žalingas – o ypač liūdina tai, kad ir prieinamas jis bet kuriuo paros metu (persižegnokime, nemiga jau čia).
Akis atverti padeda tik realybė – pavyzdžiui, lengvai kiekviename telefone pasiekiamas valandų, praleistų naršant, skaičiaus palyginimas su laiku, praleistu kartu su šeima. Žinoma, ar klausytis nuolaidos kodukų ir stebėti Jums nepažįstamo žmogaus gyvenimą, ar kurti išliekamąją vertę turinčius prisiminimus su brangiais žmonėmis – tikrai skonio reikalas. Po šimts perkūnėlių, dar ir koks skonio reikalas! Jumis dėta, aš neabejotinai tik žiūrėčiau ir žiūrėčiau dieną naktį vaizdinę medžiagą, kaip su vienu varganu kremuku galima išsigydyti veido odos ligas, ir kaip vieni milteliai dalimis išrinktą automobilį gali vėl paversti tikru bolidu.
Panašu, Jums skambina. Negalite atsiliepti?
„Aš pakeliui.“
„Ar galiu perskambinti vėliau?“
„Atsiprašau, šiuo metu negaliu kalbėti“
„Atsiprašau, perskambinsiu vėliau. Naršau.“
Rinktis Jums!
