Nerimaujama, kad vien tik sunkios „Abrams“ šarvuotės gali nepakakti apsaugoti įgulą nuo šios pavojingos ir kintančios grėsmės. Tačiau Ukrainos bendrovė „Metinvest Group“ kuria plieninius apsauginius tinklus – „narvus“, kurie gali suteikti tankams papildomą apsaugos sluoksnį.
„Manau, kad karo ateitis yra bepiločių orlaivių karas, todėl labai svarbu apsaugoti šarvuotąsias karines mašinas nuo sparčiai plintančių bepiločių sistemų“, – sakė bendrovės „Metinvest Grou“‘ veiklos direktorius Oleksandras Myronenko.
Jau daugiau nei pusantrų metų bendrovė gamina apsauginius plieninius „narvus“ senstantiems Kijevo tankams „T-64“ ir „T-72“.
Vos prieš keletą savaičių ši operacija buvo išplėsta ir pradėta taikyti „Abrams“ tankams – JAV pagamintiems šarvuočiams, sukurtiems ir tobulintiems Šaltojo karo metais kovai su sovietų tankais.
Praėjusį rudenį į Ukrainą atvyko trisdešimt vienas JAV pagrindinis kovos tankas „M1A1 Abrams“. Tačiau iki balandžio pabaigos Kijevas jau buvo praradęs penkis iš jų, bent jau dalį dėl bepiločių lėktuvų.
Konflikto Ukrainoje pradžioje, kaip ir ankstesniuose karuose pirmiausia teko rūpintis dėl tokių priešo grėsmių kaip prieštankinės raketos, artilerijos sviediniai ir minos. Tačiau dabar abiejose karo pusėse tankai ir kita šarvuotoji technika taip pat susiduria su mažais, pigiais dronais, prikimštais sprogmenų, kuriuos operatorius gali lengvai nuskraidinti tiesiai į taikinį ir susprogdinti.
Tokie prietaisai Ukrainoje yra visur, o tinkamas smūgis gali visam laikui sugadinti arba sunaikinti tanką ir net nužudyti jo įgulą – apmokytą personalą, kurį nelengva pakeisti.
Tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos stengiasi apsaugoti savo techniką, montuodamos „narvus“ kaip gynybos priemonę nuo mūšio lauką užvaldžiusių FPV (angl. first-person view) ir kitų dronų.
Šie improvizuoti „narvai“ skiriasi savo išvaizda ir veiksmingumu – vieni atrodo padrikai ir primityviai sukonstruoti, o kiti yra labiau sutvirtinti ir struktūrizuoti. Dėl jų tankas netampa nenugalimas, tačiau jie akivaizdžiai prideda papildomos apsaugos, kuri gali padėti įgulai išlikti gyvai.
Didėjantis „narvų“ naudojimas pabrėžia svarbų dronų vaidmenį Ukrainoje ir pateikia naujų svarstymų šiuolaikinėms kariuomenėms, ieškančioms geresnių būdų, kaip apsaugoti savo pajėgas nuo bepiločių sistemų būsimuose konfliktuose. JAV ir kitos šalys gali iš to pasimokyti.
Bendrovė „Metinvest“ apsauginius plieninius „narvus“ Ukrainos tankams pradėjo gaminti, kai Rusija mūšio lauke pradėjo naudoti įvairių tipų bepiločius orlaivius, todėl tankams prireikė papildomos apsaugos nuo šių grėsmių, sakė V. Myronenko.
Kai galiausiai į Ukrainą atvyko „Abrams“, jie susidūrė su ta pačia problema kaip ir sovietiniai tankai, ir kariškiai paprašė „Metinvest“ pagalbos.
Tankai „Abrams“ yra gerokai didesni už Ukrainos sovietinius, todėl amerikietiškiems šarvuočiams sukurti apsauginį „narvą“ gali užtrukti iki savaitės, o jį sumontuoti – 12 valandų. Kiekvienas toks „narvas“ sveria šimtus kilogramų, o jo gamyba gali kainuoti iki 20 000 JAV dolerių (apie 18,6 tūkst. eur.).
Nors ši suma yra gerokai brangesnė už FPV droną, gabenantį bombą, tai yra kainuoja daug mažiau nei prarasti tokį tanką kaip „Abrams“, kuris kainuoja iki 10 mln. dolerių (9,3 mln. eur.). Vis dėlto „Metinvest“ teigia, kad „narvai“ kariuomenei atiduodami nemokamai, o iki šiol bendrovė iš viso pagamino 25 tokias apsaugas, iš kurių septynios buvo skirtos „Abrams“.
Apsauginis narvas apgaubia „Abrams“ bokštelio viršų ir šonus, tačiau netrukdo jam laisvai judėti. Kai kurių kitų per karą pastebėtų tankų su apsaugomis bokšteliai yra labiau suvaržyti – kaip liūdnai pagarsėjusio Rusijos tanko „vėžlio“ – ir neleidžia bokšteliui judėti į šalis bei riboja įgulos matomumą.
„Narvai“ ant Ukrainos sovietinių tankų jau buvo išbandyti mūšyje. Kartais karinė technika gali patirti tam tikrų pažeidimų, bet vis tiek gali tęsti kovą, tačiau kitais atvejais žala būna didesnė ir priverčia juos pasitraukti. Dėl „Abrams“ tankų dar neaišku, nes jie tik neseniai gavo papildomą apsaugą. V. Myronenko sakė, kad jo kompanija kantriai laukia, kaip jie pasirodys.
„Narvai“ daugiausia skirti apsaugai nuo dronų, sakė V. Myronenko. Jei bepilotis orlaivis pataikys į „narvą“, jis nebūtinai sugadins tanką. Tačiau artilerijos sviediniai ir didesnio kalibro ginklai yra kur kas grėsmingesni ir gali pramušti šią apsaugą.
Tankas „Abrams“ – ne vienintėlė amerikiečių karinė technika, su kuria dirbs „Metinvest“. Šį mėnesį ši įmonė pradės gaminti apsaugas pėstininkų kovos mašinoms „Bradley“.
Dar neaišku, ar šie papildomi apsauginiai „narvai“ bus pritaikyti ir kitoms karinėms mašinoms, tačiau nuolatinė bepiločių orlaivių grėsmė vis didėja, rašo „Business Insider“.
