Šio konkurso dalyviai vertinami ne už tai, kad kuria verslo požiūriu sėkmingiausius projektus, o už tai, kad jų kūriniai turi didžiausią visuomenei naudingą poveikį – mokymosi ir švietimo, išmaniųjų gyvenviečių ir urbanistikos, valdžios ir piliečių įsitraukimo, sveikatos ir gerovės, aplinkos ir žaliosios energijos, kultūros ir paveldo, verslo ir komercijos bei įtraukimo ir įgalinimo srityse.
Atrankinį „Skaitmeninio knygnešio“ konkursą Lietuvoje organizuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su draugais ir bendraminčiais.
Tiesa, konkurencija pasauliniame konkurse – daug didesnė nei Eurovizijoje. Jame dalyvauja net 182 valstybių atstovai. Tačiau, nors sakoma, kad Lietuva yra dainų kraštas, Eurovizijoje ji dar niekada nebuvo užlipusi ant aukščiausios pakylos. O štai WSA konkurse mūsų šalies atstovai pagal iškovotų titulų kiekį nusileidžia tik penkioms pasaulio valstybėms.
Daugelis dabartinių vyresniųjų klasių moksleivių iki šiol naudojasi maždaug prieš penketą metų jiems padovanotais mikrokompiuteriais, kurie leido įtraukiai susipažinti su programavimo pagrindais. Šiandien daugiau nei pusė Lietuvos mokyklų naudoja „Vedlių“ parengtas skaitmeninio raštingumo mokymo programas, pagal kurias su technologijomis susipažįsta 1–8 klasių moksleiviai.
Sėkmingų projektų lyderė pasidalino mintimis apie tai, ką jai, „Kompiuteriukų fondui“ ir „Vedliams“ davė sprendimas sudalyvauti šiuose konkursuose.
– Ką „Kompiuteriukų fondui“ ir „Vedlių“ projektams davė dalyvavimas Skaitmeniniame Knygnešyje ir WSA?
– Tai buvo labai skirtingos patirtys. Žvelgiant iš „Kompiuteriukų fondo“ perspektyvos – įgijome drąsos. Besiruošdami pristatymams turėjome laiko sustoti, pareflektuoti, ką nuveikėme, išmokome apie tai papasakoti. Tai svarbu, nes kai esi aktyviai įsisukęs į visokias veiklas, refleksijos momentų būna ne tiek ir daug – tiesiog darai vieną darbą po kito. Ruošdamas konkursines paraiškas ir pristatymus vertinimo komisijoms atrandi retą progą susidėlioti esminius momentus, išsigryninti, apie ką yra tavo veikla.
Antra – išorės vertinimas. Kai sėkmingai įveiki daug vertinimo etapų – mūsų atveju iki finalų – apima malonus jausmas, kad buvai pastebėtas tarp tiek daug šalių, pateikusių savo geriausius sprendimus ir projektus. Tai, ką darai lokaliai, yra įvertinama daug platesniu pasauliniu mastu.
Trečia – pačiuose renginiuose užmegzta gausybė naujų kontaktų. Šiuo požiūriu vertingesnis buvo dalyvavimas 2022 m. konkurse, su „Vedlių“ projektu. Kadangi dalyvavau jau antrą kartą, mažiau jaudinausi ir daugiau leidau sau būti erdvėje, susipažinti su žmonėmis. Labai įdomu, kai susirenka kelios dešimtys geriausių pasaulyje inovatyvių skaitmeninių projektų vadovų, įkūrėjų. Tai be galo įdomūs žmonės. Visi – savo srities entuziastai ir aukščiausio lygio ekspertai. WSA specifika tokia, kad ten dažnai ateina NVO sektoriaus atstovai. Būna labai įdomu, kokio socialinio poveikio jie siekia.
Ketvirta – tai yra tavo legitimumo patvirtinimas, nes gauni tokį ženkliuką, kad dalyvavai WSA ir, jų vertinimu, sukūrei geriausią pasaulyje švietimo srities sprendimą. Dirbant čia, Lietuvoje, man atrodo, kad tai duoda respektabilumo kaip švietimo technologijų sprendimui. Tai įrodymas, kad ne šiaip susigalvojome ir darome bet ką.
Prisistatydami potencialiems partneriams ar klientams, žinoma, paminime, kad mus vertina ir WSA. Naudojame šį titulą kaip legitimumo ženklą. Tiesa, nežinau, ar vien tik apdovanojimai apskritai gali lemti žmonių ir institucijų apsisprendimą.
– Ar „Kompiuteriukų fondo“ projektas jau visiškai užbaigtas, ar galima ateityje tikėtis jo pakartojimo?
– Projektas truko ketverius metus. Dabar, kadangi dirbu su „Vedliais“, tame projekte darau kūrybinės veiklos pauzę. Bet tai, ką anuokart nuveikėme, mokyklose vis dar tęsiasi pačių mokytojų, kurie buvo apmokyti ir kurie gavo reikiamą techninę įrangą, dėka. Šiandien ši iniciatyva jau laikosi iš apačios – ruošiama kūrybinė stovykla, kurios organizavimo imasi mokytojai. Buvome idėjų lopšys ir labai smagu, kad kai kurias iš jų perėmė pati bendruomenė. Tai yra didelis vertinimas, nes begalė projektų pasibaigus finansavimui tiesiog nutrūksta.
– Kaip šiandien sekasi „Vedliams“?
– Kai vykdoma projektinė veikla arba veikla VšĮ pavidalu, vienas didžiausių iššūkių laiko perspektyvoje yra veiklos tvarumas – tai ir finansavimas, ir žmogiškieji ištekliai, kad organizacija galėtų gyvuoti tokiu masteliu, kokiu norima. VšĮ veikla dažnai priklausoma nuo rėmėjų buvimo arba nebuvimo, trumpalaikių projektų. O dirbant tokioje srityje kaip švietimas, reikia ypatingai daug laiko poveikiui sukurti ir pajausti, norint užtikrinti ir pasiekiamumą, ir mastą, užsiauginti vaikus ir mokytojus.
Šiuo požiūriu „Vedliai“ kaip švietimo technologijų startuolis, yra tvaresnis sprendimas. Kuriame technologinį produktą, turime patyrusią komandą ir ateiname į mokyklas turėdami ilgalaikį, tvarų sprendimą ne vieneriems metams, kurį mokyklos ar savivaldybės įsigyja. Esame informatikos ugdymo sistema. O tai ir yra sąlyga tvarumui, naujos kartos informatikos mokymų, turinio ir tęstinumo užtikrinimui bei žinojimui, kad programa bus visiems mokslo metams, kasdienėms pamokoms.
Dabar su „Vedliais“ dirba daugiau nei pusė Lietuvos mokyklų. Šiemet informatikos ugdymo programose dalyvavo iki 5 tūkst. pradinių ir 5–8 klasių informatikos mokytojų, kurie veda pamokas daugiau nei 100 tūkst. mokinių. Tai jau tikrai dideli skaičiai ir apčiuopiamas poveikis švietimo srityje.
– Ką patartum naujų skaitmeninių sprendimų kūrėjams ieškantiems išėjimo į pasaulį?
– Pirmiausiai – ieškoti, kaip būti pamatytiems. Vienas iš tikrai gerų kelių yra dalyvavimas „Skaitmeniniame knygnešyje“ ir WSA. Niekada nežinai, kur sutiksi viską pakeisti galintį kontaktą – žmogų, pavyzdį ar organizaciją – su kuriuo bus galima užmegzti partnerystę išsiplėsti į kitą rinką. WSA kongresai tuo ir nuostabūs, kad į juos susirenka idėjiniai žmonės iš viso pasaulio. Jie ir įkvėpimu dalijasi, ir žiniomis. Dirbant startuolių rinkoje, kuriant inovatyvias iniciatyvas man įdomiausia matyti, kaip kartais net mažiausios pažintys labai organiškai susijungia.
Taip pat startuolių kūrėjams reikia planuoti, tyrinėti, vertinti rinkas, į kurias norima patekti – vietos, Europos, JAV ar pasaulinę. Pagal šį sprendimą svarbu įsivertinti, ko reikia, kokiu mastu, kokie iššūkiai kils. O tuomet – tose rinkose labai tikslingai ieškoti patarti galinčių žmonių.
Startuolių sėkmė labai stipriai priklauso nuo komunikacijos ir bendradarbiavimo. Mane pačią nustebina, kaip viename ar kitame renginyje su kuo nors pabendravus kyla mintis teikti paraišką kokiam nors projektui, kuris gali atverti netikėtas duris. Startuolių rinka yra be galo įdomi, o „Skaitmeninis knygnešys“ ir WSA gali būti viena iš platformų, kuri nebūtinai pakeis kryptį, bet pastūmės judėti pirmyn ar galbūt sujungs su kokiu svarbiu kontaktu.
Kita vertus – paraiškos teikimas suteikia galimybę įsivertinti savo nueitą kelią, pažiūrėti kas pasiekta, pasimatuoti, kaip kuriami sprendimai atrodo pasauliniame kontekste. Dirbant tokioje mažoje šalyje, kaip Lietuva, ypač svarbu pažvelgti į pasaulį plačiau, ką kuria kiti, ką mes galime padaryti geriau.
Šių metų „Skaitmeninio knygnešio“ konkurso laimėtojai ir kartu Lietuvos ambasadoriai WSA konkurse paaiškės jau netrukus, birželio 20 d., „Tech Arts Vilnius“ vyksiančio konkurso finalo metu.
