Švedija Ukrainai dovanoja žvalgybinius lėktuvus – paaiškino, kaip tai gali pakeisti visą žaidimą

Švedijos vyriausybė paskelbė apie didelį 1,3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą. Pranešama, kad jį sudaro:

Tačiau didžiausia naujiena, be abejo, yra oro erdvės stebėjimo ir kontrolės orlaivis „ASC 890“.

Rbc.ua rašo, kad „ASC 890“ suteiks Ukrainai naujų pajėgumų kovai su oro ir jūriniais taikiniais. Bus sustiprintas Ukrainos gebėjimas atpažinti taikinius dideliu atstumu, ir atsiradus naikintuvams „F-15“ „ASC 890“ veiks kaip pajėgų daugiklis, pareiškė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.

Naujienų šaltinis pažymi, kad minėdamas „ASC 890“, Švedijos ministras kalbėjo daugiskaita. Remiantis Švedijos žiniasklaidos pranešimais, Ukraina pusė gaus du tokius orlaivius. Perdavimo sąlygos šiuo metu nežinomos, tačiau bet kokiu atveju tai tikrai istorinis įvykis Ukrainai.

„Sovietų Sąjungoje buvo lėktuvų radarams aptikti, tačiau jai žlugus tokių aparatų negavome. Todėl buvome pasmerkti stebėti oro erdvę tik antžeminių radarų pagalba“, – aiškina Ukrainos aviacijos ekspertas Valerijus Romanenko.

Anot Ukrainos naujienų šaltinio, iš tiesų būtent todėl rusų „Shahed“ ir sparnuotosios raketos retkarčiais pataiko į taikinius, nors juos dengia priešlėktuviniai kompleksai. Taip yra todėl, kad jų aptikimo galimybėse nedideliame aukštyje yra spragų. Pavyzdžiui, priešo orlaivį „ASC 890“ gali pamatyti 200–250 km atstumu, o raketas 150–200 km atstumu.

„Gavę švedų AWACS, praktiškai tampame visavertę oro gynybą turinčia šalimi“, – teigia V. Romanenko.

Kalbant apie oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemas, Vakarų terminologijoje paprastai vartojama santrumpa AWACS.

„ASC 890“ (angl. Airborne Surveillance and Control) yra valdymo ir oro erdvės stebėjimo kovinė platforma. Tai „Saab 340“ lėktuvas su tolimojo nuotolio radaru ant fliuzeliažo. Be Švedijos, tokie naudojami dar Tailande ir Lenkijoje.

„Saab 340“ turi du turbopropelerinius variklius ir pasižymi šiomis charakteristikomis:

Kaip pažymi V. Romanenko, pats „Saab 340“ orlaivis Ukrainai nėra naujiena. Civilines versijas naudojo, pavyzdžiui, aviakompanija „Motor Sich“.

Pagrindinė oro pajėgoms skirtos versijos ypatybė – sistema „ASC 890“, kurioje naudojama aktyvioji elektroninio skenavimo matrica (AESA). Ji leidžia dinamiškai reguliuoti radaro energiją priklausomai nuo situacijos. Radaras gali aprėpti didelę teritoriją arba sutelkti dėmesį į mažesnę prioritetinę zoną, o jo duomenų atnaujinimo sparta yra didelė.

S dažnių juostos technologija užtikrina aukštą našumą įvairiomis oro sąlygomis. Efektyvus stebėjimo diapazonas apima daugiau kaip 500 000 kvadratinių kilometrų horizontaliai ir daugiau kaip 18 000 vertikaliai. Sistema aptinka ir seka tokius objektus kaip naikintuvai, sparnuotosios raketos, sraigtasparniai ir net vandens motociklo dydžio jūriniai taikiniai.

Šios sistemos Švedijos karinėse oro pajėgose pradėjo veikti dar 1996 m., ir vėliau buvo modernizuotos. Jos laikomos gana moderniomis tolimosios žvalgybos priemonėmis.

Pasak aviacijos eksperto Kostiantino Kryvolapo, 2000-aisiais net buvo kalbama apie švediškų sistemų įrengimą Ukrainos lėktuvuose „An-140“, „An-148“ ir „An-158“. Vėliau buvo kalbama apie švediškus radarus ir rusišką įrangą, tačiau viskas tuo ir baigėsi.

„Pats radaras, skaičiavimo galimybės ir įranga „ASC 890“ yra gana modernūs. Tai – gera mašina. Ir taikinį jis mato 100 proc. geriau nei rusiškas „A-50U“, – pažymi K. Kryvolapas.

Palyginimui, Rusijos radaras nuolat sukasi 360 laipsnių kampu. Švedijos orlaiviuose stacionarus radaras užtikrina kokybišką 400–450 km aprėptį 150 laipsnių kampu. Vienintelė problema – aklosios zonos prieš orlaivį ir už jo. Tačiau naudojant elektroninį perjungimą, reikiamas charakteristikas turinčius spindulius galima nukreipti ten, kur reikia, aiškina specialistas.

Oro radarai perduoda informaciją centriniams ir vietiniams valdymo centrams, taip pat tiesiogiai nukreipia kovinius orlaivius. Ukrainos atveju jie iš tiesų atskleis daugiafunkcinių naikintuvų „F-16“, kurių tikimasi sulaukti vasarą, potencialą.

„F-16“ pilotas negirdės, bet taktinės situacijos ekrane matys, kokius taikinius persekioti, kokiu atstumu, kokį ginklą naudoti ir kaip geriausia priartėti prie taikinio – naudojant aktyviąsias ar pasyviąsias sistemas. Pavyzdžiui, naudojant pasyviąsias sistemas, prie priešo naikintuvo galima priartėti nepastebimai“, – aiškina V. Romanenko.

Duomenys perduodami taktiniu „Link 16“ tinklu, kuriuo naudojasi JAV ir NATO šalys. Ši ryšio, navigacijos ir identifikavimo sistema palaiko duomenų mainus tarp vadovybės, orlaivių, laivų ir sausumos pajėgų itin aukštu dažniu.

Vaizdžiai tariant, iš orlaivio „ASC 890“ perduodama informacija per „Link 16“ jungtį patenka į naikintuvą, iš jo – į raketą, ir ji paleidžiama, -pasakoja K. Kryvolapas. To negalima padaryti su Ukrainos turimais „MiG“, todėl AWACS labiau tinka „F-16“.

Be to, taikinius taip gali matyti ne tik kovinė aviacija.

„Praktiškai viskas, kam reikia. ATACMS raketos (paleidžiamos iš „HIMARS MLRS“), aviacinės raketos „Storm Shadow“, antžeminės priešlėktuvinės gynybos sistemos ir visa raketinė ginkluotė. Amerika ir Europa neskraido be savo AWACS“, – pabrėžia specialistas.

V. Romanenko švedų AWACS vadina universaliomis mašinomis. Jomis galima valdyti ne tik priešlėktuvinius kompleksus ir oro gynybą apskritai, bet ir elektroninės kovos (EW) priemones.

Šiuo metu nežinoma, kada Ukraina gaus orlaivius ASC 890. Terminai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks apmokyti personalą. Įgulą sudaro šeši žmonės – du pilotai ir keturi radiolokacinės stoties operatoriai. Pasak V. Romanenko, žinia apie perdavimą žymi tik pasiruošimo pradžią.

„Pilotus galima apmokyti maždaug per 2–3 mėnesius, nes turime daug pilotų, skraidžiusių su „Saab 340“. Kalbant apie operatyvinę įgulą, kovinio valdymo pareigūnus, tikriausiai užteks perkvalifikuoti antžeminių sistemų operatorius. Tai gali užtrukti 3–4 mėnesius“, – teigia jis.

Atskirai rengti orlaivio eksploatavimui Ukrainos sąlygomis nereikia. Jų sistemos yra integruotos su NATO sistemomis, o jei tai vakarietiškos įrangos modeliai ir tie patys „F-16“, papildomų modifikacijų nereikia.

„Tačiau nemanau, kad „ASC 890“ pasirodys labai greitai. Juk reikia apmokyti įgulą, reikia laiko įvaldyti radaro valdymą“, – teigia ekspertas.

RBC.ua apklausti ekspertai nurodė kelis būdus, kaip bus taikomas „ASC 890“. Daugiausia dėmesio skiriama nuolatiniam Ukrainos oro erdvės stebėjimui.

Pavyzdžiui, masinės „Shahed“ atakos metu signalai iš tolimojo aptikimo orlaivių leis mobilioms grupėms operatyviai reaguoti ir atakuojantį droną numušti ne brangiai kainuojančiomis raketomis, o kulkosvaidžiais. Tas pats pasakytina ir apie sparnuotąsias raketas. Savaeigės priešlėktuvinės sistemos galės per pusvalandį nuvažiuoti dešimtis kilometrų ir perimti raketą. „Tai atveria naujas galimybes mūsų oro gynybai“, – sako A. Romanenko.

Pasak jo, tikimasi, kad Švedijos AWACS nebus dislokuotos Ukrainos teritorijoje.

„Bent jau šis aspektas yra aptariamas. Nes rusai nedvejodami panaudos bet kokias raketas jiems sunaikinti. Nes tai keičia žaidimo taisykles. Be to, jei kalbame apie du orlaivius – du lėktuvai visiškai padengtų pietų ir pietryčių kryptis, iš kur skrenda dauguma raketų ir „Shahed“ dronai, – aiškina ekspertas.

Aviacijos srityje „ASC 890“ gali aptikti ir nukreipti Rusijos taktinius orlaivius 300 km atstumu. Tai reiškia, kad jis turi priartėti per 250 km nuo fronto linijos, nes priešo lėktuvai „Su-34“ valdomas aviacines bombas (KAB) paleidžia už 50 km. Problema ta, kad Rusijos priešlėktuvinės sistemos gali būti išdėstytos maždaug tose pačiose vietose, o tai praktiškai garantuoja „ASC 890“ pažeidžiamumą.

„Taigi, jie vis tiek negalės nutaikyti į KAB leidžiančius orlaivius. Tačiau stiprinti mūsų priešlėktuvinę gynybą – taip. Mes pereisime į kokybiškai naują lygį. Su šiais lėktuvais dronų ir raketų sunaikinimo procentas priartės prie 100 proc.“, – teigia V. Romanenko.

K. Kryvolapas mano, kad „ASC 890“ bus naudojami labai atsargiai, kad į ją nepataikytų „S-400“ ir aviacinės raketos, kurių deklaruojamas, bet nepatvirtintas veikimo nuotolis yra 300–400 km.

„Kaip su tuo susidoroti? Tikriausiai mūsų specialistai ras taktinių manevrų, kad užtikrintų saugumą ir priartėtų kuo arčiau fronto linijos, kad geriau matytų situaciją“, – sako ekspertas. Jo skaičiavimais, „ASC 890“ hipotetiškai dengs visą kontakto liniją virš Čerkasų regiono. Jei virš Odesos regiono, tokia zona tęstųsi maždaug iki pusės okupuoto Krymo. Mažai tikėtina, kad ji priartės prie fronto linijos – dėl didelės rizikos, kad į žvalgybinius orlaivius bus nusitaikyta.

Bet jei saugus spindulys yra 400 km, to pakaktų stebėti Rusijos orlaivius ne tik tada, kai jie pakyla iš Voronežo srities, Kursko ar Belgorodo aerodromų, bet ir tada, kai jie dar yra oro uostuose.

„Žinoma, pats „ASC 890“ negali užmegzti kovos su rusų „Su-34“. Tačiau jie suteiks taikiklį „F-16“, kad galėtų paleisti raketas į priešo lėktuvus, nepatekdami į jų matomumo zoną“, – apibendrina K. Kryvolapas.