Dar vieną Voronežo grupės užhorizontinį radarą Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo naktį į gegužės 27 d. Iš pradžių apie tai pranešė vietos žiniasklaida, o dabar „Radio Svoboda“ Ukrainos skyrius pareiškė gavęs patvirtinimą iš šaltinių Ukrainos gynybos žvalgyboje, kuri teigia esanti atsakinga už šį smūgį.
Šį kartą buvo smogta radarų sistemai „Voronež-M“, esančiai maždaug už 1500 km nuo Ukrainos sienos. Tačiau Ukrainos kariuomenės pareigūno Serhijaus Bratčuko šaltiniai pažymėjo, kad dronas turėjo įveikti daugiau kaip 1800 km, kad pasiektų radarą, taip pasiekdamas naują tolimojo bepiločio smūgio rekordą.
„Radio Svoboda“ projekto „Schemy“ paskelbtose gegužės 26 d. ir gegužės 27 d. palydovinėse nuotraukose, darytose po smūgio, matyti, kad atakuojamoje vietoje atsirado tamsių dėmių. Žurnalistai daro prielaidą, kad tai gali būti gaisro pėdsakai, atsiradę dėl dronų smūgių. Deja, žalos masto vien pagal šias nuotraukas įvertinti neįmanoma.
Atsižvelgiant į tai, kad gegužės 23 d. Armavire buvo atakuotas panašus „Voronež-DM“ radaras, galima teigti, kad ukrainiečių pastangos šiuo metu yra sistemingos. Įrenginiai, kuriems buvo suduoti šie smūgiai, yra Rusijos strateginės „akys“, skirtos tarpžemyninėms ir vidutinio nuotolio balistinėms raketoms aptikti. Jie yra neatskiriama rusų išankstinio perspėjimo apie artėjantį strateginių raketų smūgį sistemos dalis.
Vienas iš šių radarų Armavire galėjo stebėti nedidelę dalį Rusijos okupuoto Krymo, daugiau dėmesio skirdamas rytinei Viduržemio jūros daliai ir Turkijai – o radaras „Voronež-M“ netoli Orsko visai nežiūrėjo Ukrainos kryptimi.
Taip yra todėl, kad šio radaro pasienyje su Kazachstanu užduotis – perspėti apie balistines raketas, skriejančias sektoriuje, besitęsiančiame nuo Persijos įlankos iki Japonijos jūros. Tai reiškia, kad „Voronež-M“ prie Orsko dėmesys pirmiausia tenka Kinijai, taip pat Indijai ir Pakistanui, o be jų – galimiems paleidimo rajonams Indijos vandenyne. Toliau pateiktame žemėlapyje „Voronež-M“ prie Orsko pažymėtas 9 numeriu, o 10 numeriu pažymėtas „Voronež-DM“, kuris dėl ankstesnio smūgio nebeveikia.
Taigi, jei Ukrainai pavyktų išjungti „Voronež-M“, tai reikštų, kad 50 proc. visų už horizonto esančių radarų, atsakingų už „pietų ir pietryčių“ operacinę ašį, būtų išjungti. Nors Rusija vis dar turėtų vaizdą į Kiniją dėl „Voronež-DM“ prie Barnaulo (Nr. 8) ir „Voronež-M“ prie Usolės-Sibirskoje Irkutsko srityje (Nr. 7). Atstumas iki jų nuo artimiausio teorinio paleidimo taško yra atitinkamai apie 3200 ir 4500 km, tiesia linija.
Be to, jei pasitvirtins, kad radaras sugadintas, vėl iškils klausimas, kodėl Rusija laiko tokios svarbos strateginius objektus be jokios priešlėktuvinės gynybos apsaugos. Nors atsakymas yra gana nuspėjamas – atsižvelgiant į tai, kaip dabar Ukrainoje aktyviai naikinamos net pažangiausios rusų priešlėktuvinės ir priešraketinės sistemos „S-400“.
Galiausiai, „Defense Express“ primena, kad dar keli „Voronež“ tipo radarai yra gana arti Ukrainos. Konkrečiai „Voronež-M“ netoli Sankt Peterburgo, Lekstuose – už 900 km. Jo stebėjimo zona apima Šiaurės jūrą ir Šiaurės Atlantą, kur yra NATO strateginių povandeninių laivų paleidimo vietos.
