Naujienų šaltinio duomenimis, Baltarusijoje strigo „Psiphon“, „Turbo VPN“, „HUB VPN“, „TunnelBear“, o taip pat „ProtonVPN“, „Windscribe“ ir „MotolcoHelp“ veikimas.
Kaip vyksta blokavimas
Trukdyti VPN veikimą galima net keliais būdais. Pavyzdžiui, ryšio teikėjas gali blokuoti prieigą prie konkretaus paslaugų teikėjo serverio (jei žino šio serverio IP adresus). Šis metodas tinka tam tikroms populiarioms VPN paslaugoms blokuoti, o paprastai valdžios institucijos jas iš anksto įtraukia į juoduosius sąrašus – pavyzdžiui, taip dažnai būna Rusijoje, kur nuo 2021 m. jau užblokuota apie 170 VPN paslaugų teikėjų.
Taip pat galima uždaryti tam tikrą protokolą, t. y. šifruotą ryšio kanalą, kuriuo VPN serveriai perduoda informaciją. Tokių protokolų yra daug – pavyzdžiui, „WireGuard“, „OpenWeb“, „Stealth VPN“, „SoftEther“, „VLess“, „Xray“, „Stunnel“, „Shadowsocks“, „OpenVPN“). Uždarius prieigą prie kai kurių iš jų, galima žymiai sulėtinti arba visai nutraukti VPN veikimą.
Tikriausiai gegužės 25 d. kai kurie iš tokių protokolų buvo užblokuoti Baltarusijoje. Visų pirma apie tai užsiminė KT rinkimų komisijos pirmininkė Aliena Prichodko, apie tai pranešė ir „Zerkalo“ skaitytojai.
Tam tikru protokolu užšifruotą srautą galima blokuoti naudojant specialią įrangą – vadinamąją „Deep Packet Inspection“ (DPI) sistemą. Tai techninių ir programinių priemonių rinkinys, kurį paslaugų teikėjas įdiegia ryšio kanaluose, kad tam tikru pagrindu filtruotų tinklo protokolus. Yra žinoma, kad Baltarusijos valdžios institucijos disponuoja tokia įranga. Agentūra „Bloomberg“ rašė, kad dar 2018 m. Baltarusijos nacionalinis duomenų srauto informacijos mainų centras iš JAV gamintojo „Sandvine“ įsigijo DPI įrangą. Akivaizdu, kad ši sistema buvo aktyviai naudojama 2020 m., siekiant apriboti internetą Baltarusijoje per protestus.
2020 m. rugsėjį „Sandvine“ nutraukė licencijos sutartį su Baltarusijos valdžios institucijomis. Tačiau šalies interneto reguliavimo institucijos, atrodo, išsaugojo DPI sistemą. Visų pirma ji minima dokumente ilgu pavadinimu „Visapusiškas priemonių, kuriomis siekiama imtis veiksmingų priemonių kovai su elektroniniais nusikaltimais, jų darymo prevencijai, gyventojų skaitmeninio raštingumo didinimui, planas 2024–2025 m.“. Šį dokumentą žurnalistai šių metų pradžioje rado Baltarusijos mokyklų interneto svetainėje. Jame aprašomi planai blokuoti VPN, anonimizatorius ir tarpinius serverius Baltarusijoje naudojant DPI.
Galbūt neseniai įvykęs VPN blokavimas buvo pirmasis bandymas įgyvendinti šiuos planus, rašo „Zerkalo“.
Kodėl Baltarusijoje neįprasta išjungti VPN?
Anksčiau valdžia mieliau išjungdavo internetą „kiliminiu“ būdu: atjungdavo jį masinio žmonių susibūrimo vietose per protestus, 2020 m. rugpjūtį surengdavo beveik pilną tinklo blokadą arba masiškai blokuodavo nepriklausomos žiniasklaidos ir pilietinių organizacijų interneto svetaines.
Galbūt dabar matoma nauja tendenciją – bandymas išjungti atskiras platformas ir paslaugas. Pavyzdžiui, paskutinę Naujųjų metų naktį, 2023 m. gruodžio 31 d., „YouTube“ Baltarusijoje nustojo veikti maždaug 20-čiai minučių – kaip tik tuo metu, kai buvo paskelbtas Svetlanos Tichanovskajos kreipimasis.
Kas yra VPN
VPN (virtualaus privataus tinklo) technologija padeda užšifruoti vartotojo veiksmus internete. Įjungus VPN, tarp naudotojo įrenginio ir jo lankomos svetainės atsiranda „tarpininkas“ – virtualus tinklas, kuris šifruoja duomenų srautą ir pakeičia tikrąjį vartotojo IP. Taigi, interneto paslaugų teikėjas nežino, kokiose svetainėse lankosi vartotojas, o svetainių savininkai taip pat nemato tikrojo vartotojo IP.
Oficialiai nuo 2015 m. Baltarusijoje uždrausti visi užblokuotų svetainių apėjimo būdai – įskaitant VPN. Tačiau praktiškai (iki šiol) valdžios institucijos aktyviai neribojo prieigos prie jų, rašo „Zerkalo“.
