„Su-30SM2“ savaime nėra kažkokia revoliucija – nes kaip ir „Su-35S“, jis yra naikintuvo „Su-27“, skraidžiusio aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, evoliucija. Šiuo atveju kalbama apie daugiau kaip 18 tonų (kilimo svoris) sveriantį dvimotorį vienvietį lėktuvą, kuris pirmiausia skirtas pranašumui ore užtikrinti, bet taip pat gali atakuoti antžeminius taikinius. Be 30 mm kalibro pabūklo „GSh-30–1“, orlaivis turi 12 ginkluotės tvirtinimo taškų.
Daug įdomesnės yra jo raketos „R-37M“, matomos pateiktame vaizdo įraše – kurios yra labai tolimo nuotolio ginklai, skirti kovai su AWACS tipo orlaiviais.
Rusai raketas „R-37M“ pradėjo naudoti nuo 2019 m, ir jos yra raketų „R-33“, naudojamų lėktuvuose perėmėjuose „MiG-31“, patobulinta versija. Pagrindinis pokytis – naudojama aktyvioji radiolokacinė kovinė galvutė, todėl raketa veikia „iššauk ir pamiršk“ režimu.
Tai padidino raketų efektyvumą ir leido jas montuoti į orlaivius su mažesniais, todėl silpnesniais radarais. Senesnei raketai „R-33“ orlaivio radaro spinduliu reikėjo nepertraukiamai žymėti taikinį iki pat pataikymo, o tai kėlė problemų orlaiviams su silpnesniais radarais.
„R-37M“ atveju šios problemos nėra, nes raketą galima paleisti taikinio kryptimi, o raketos borto radaras jau pats jį suras. Pagrindinė šių raketų ypatybė – didžiulis jų veikimo nuotolis, kuris, rusų teigimu, siekia iki 400 km, ir tai, kad jos gali pasiekti didesnį nei 5 machų (6174 km/h) greitį.
Tai leidžia joms kovoti su AWACS tipo orlaiviais kelių šimtų kilometrų atstumu – arba naikintuvais daugiau kaip 100 km atstumu (kuo manevringesnis taikinys, tuo mažesnis perėmimo nuotolis).
Dėl šios priežasties tai labai sunki, apie pusę tonos sverianti raketa „oras-oras“, iš kurios tik 60 kg tenka skeveldrinei kovinei galvutei – tačiau ji puikiai tinka skraidantiems taikiniams, rašo „Wirtualna Polska“.
