Korporacijos „Rostech“ vadovas Sergėjus Čemezovas interviu su iškalbinga antrašte „Ekonomika kariškiams – dešimtoje vietoje“ ne tik pripažino, kad Rusijos federacijos ekonomikos padėtis tokia pati kaip ir prieš Sovietų sąjungos žlugimą, bet ir įvardijo kitą problemą – maždaug nuo 2030 m. Rusijos federacijoje prasidės didžiausios civilinės aviacijos problemos.
„Manau, kad nuo 2030 m. bus pastebimas užsienio lėktuvų pasitraukimas iš Rusijos oro linijų – nes nebus daug galimybių juos remontuoti“, – sakė S. Čemezovas interviu Rusijos žiniasklaidos šaltiniui „RBK“.
Pažymėtina, kad „Boeing“ ir „Airbus“ pasitraukė iš Rusijos rinkos. Be to, rusiškiems lėktuvams uždrausta skraidyti į JAV ir Europą. Visa tai lėmė, kad be atsarginių dalių liko apie 550 vakarietiškų lėktuvų, o tai, nors formaliai ir sudaro apie 65 proc. visų rusiškų keleivinių lėktuvų, tačiau šie lėktuvai atlieka 95 proc. visų skrydžių.
2023 m. kovą buvo apie 470 tinkamų naudoti „Boeing“ ir „Airbus“ orlaivių. Naujesnių statistinių duomenų nepavyko rasti, tačiau tendencija gana aiški, rašo „Defense Express“.
Taigi, S. Čemezovas pasiūlė išeitį iš šios padėties: „Iki to laiko reikės pagaminti pakankamą kiekį skirtingų orlaivių. Pirmiausia, žinoma, tai „MS-21“, „Superjet“, „Tu-214“, „Il-114“, „Il-96“. Šie civiliniai orlaiviai turėtų aprūpinti visas mūsų oro linijų bendroves“.
Tai reiškia, kad per šešerius metus Rusijos Federacija turėtų pagaminti apie pusę tūkstančio lainerių – tai tikrai nerealus scenarijus. Kartu tai puikiai žino ir pats S. Čemezovas, nes 2023 m. lėktuvų gamykla Kazanėje (dar žinoma kaip KAPO) negalėjo užbaigti nė vieno „Tu-214“. Be to, iki 2030 m., net ir pagal planą, turėtų būti pagaminta tik 70 šių lėktuvų, iš kurių ne visi bus keleiviniai laineriai.
„Il-96“, kurio pirmasis skrydis įvyko dar 1988 m., kiekiai nesiskiria – per metus pagaminamas ne daugiau kaip vienas orlaivis. Be to, per visą laiką iš viso buvo surinkti tik 33 orlaiviai.
Kalbant apie „Superjet“, nuo 2019 m. išleidę daugiau kaip 2 mlrd. dolerių, jie iki šiol neišsprendė problemos, kaip pakeisti importuojamas surinkimo dalis. Kaip ir „MS-21“ atveju – pagrindinė problema PD šeimos varikliuose. „MS-21“ tiekimas vėl perstumtas į priekį, dabar jau į 2025–2026 m., nes jis vis dar negali išlaikyti bandymų. Beje, lėktuvo gamyba turėjo prasidėti 2016 m.
„Il-114“ yra antrasis bandymas gaminti lėktuvą, kuris buvo sukurtas dar Sovietų sąjungoje, kad pakeistų „An-26“. Pirmąjį skrydį jis atliko dar 1990 m. Pagaminus tik 20 orlaivių, jis tapo nebereikalingas ir jo gamyba buvo nutraukta. Tačiau nuo 2014 m. nuo orlaivio buvo nupūstos dulkės, nuspręsta sumontuoti naujus „TV7–117“ variklius ir jam suteiktas indeksas „Il-114–300“.
2021 m. dėl variklio gaisro sudužus kariniam transporto lėktuvui „Il-112“, „Il-114–300“ bandymai buvo sustabdyti ir atnaujinti tik 2024 m. kovo pabaigoje. Tuo pat metu karinį „IL-112“ planuojama pertvarkyti „TV7–117“ variklius pakeičiant į jau minėtus „PD-8“ variklius. Tačiau tai negalioja civiliniam „IL-114“.
Tai reiškia, kad Rusijos Federacijoje civilinės aviacijos problema yra sudėtinga ir gana nuspėjama – nes nėra stabilios lainerių gamybos, o kalbama apie 1–2 keleivinių lėktuvų gamybos pajėgumus per metus. Uždarai totalitarinei šaliai užsienio keleivių srautų mažinimas nėra problema, bet Rusijos federacijai pagrindinė ir esminė problema yra vidaus skrydžių užtikrinimas, apibendrina „Defense Express“.
