Betty ir Robertas Fooksai XVII a. lobį netikėtai atkasė savo kotedže South Poorton Farme, Dorsete, 2019 m. Dabar šios monetos pateko į aukcioną ir buvo parduotos už 75 900 JAV dolerių (apie 70 600 eurų), nurodo Dorčesterio aukcionas „Duke's“.
Robertas Fooksas šį radinį aptiko kirtikliu šalindamas maždaug 0,6 m storio grindų sluoksnį, sudarytą iš šiuolaikinio betono, senovinio grindinio ir paprastos žemės. Vyras maždaug 400 metų senumo dirvožemio sluoksnyje aptiko sudaužytą glazūruotą keraminį indą, prikimštą monetų. Pasak aukciono, neaišku, ar indas buvo sudaužytas dar iki atradimo, ar R. Fookso darbų metu.
Pora susisiekė su vietos pareigūnu, kuris pasirūpino, kad monetos būtų išsiųstos į Britų muziejų, kur jos buvo nuvalytos ir identifikuotos, rašo „The Guardian“. Britų muziejus pažymėjo, kad monetos greičiausiai buvo paslėptos kažkada maždaug tarp 1642 ir 1644 m. (šios datos tikėtinos pagal monetų kaldinimo datas).
Lobį, pavadintą Poortono monetų lobiu, sudaro monetos nuo kuklių šešiapensių iki auksinių „unite“ monetų, ant kurių pavaizduoti Anglijos monarchų Eduardo VI, Marijos I ir jos vyro Pilypo II Habsburgo, Elžbietos I, Jokūbo I ir Karolio I, valdžiusių paeiliui nuo 1547 iki 1649 m., atvaizdai.
Balandžio 23 d. aukcione didžioji dalis monetų buvo parduotos pavieniui arba grupėmis. Didžiausia kaina – 5000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (apie 5800 eurų) – buvo sumokėta už vieną auksinę Karolio I laikų monetą.
Tikėtina, kad monetų paslėpimo laikotarpis – 1642–1644 m. – sutampa su pirmuoju Anglijos pilietiniu karu, kuris truko 1642–1646 m. Siekiant nustatyti karūnos ir Parlamento jėgų pusiausvyrą, tarp Anglijos monarcho Karolio I ir Parlamento šalininkų vyko trys pilietiniai karai.
„Bene svarbiausia trumpalaikė pilietinių karų reikšmė buvo ta, kad jie baigėsi karaliaus Karolio I egzekucija 1649 m. ir pirmą kartą Anglijos istorijoje buvo įkurta respublika, kuri egzistavo 11 metų“, – pasakoja Londono universitetinio koledžo istorijos doktorantas Waseemas Ahmedas, kuris specializuojasi XVII a. Didžiosios Britanijos politinėje istorijoje, tačiau nedalyvavo atrandant ar analizuojant lobį.
Nenuostabu, kad žmonės tuomet slėpė savo pinigus – nes vykstant kariniams veiksmams būdavo konfiskuojamas priešininkų turtas, aiškina jis.
„Jei buvote rojalistas arba įtariamas tokiu esantis, jūsų turtą galėjo sekvestruoti (konfiskuoti) parlamentą palaikanti pusė ar atvirkščiai“, – sako W. Ahmedas. Taip galėjo būti aktualu ir šio XVII a. namo savininkams – nes Dorsetas buvo karinių pajėgų judėjimo ir po to kilusių neramumų židinys.
Tikėtina, kad Poortono monetų lobį kažkas užkasė tikėdamasis vėliau jį atgauti. Ir nors lobis tikrai buvo išsaugotas, tačiau vis dėlto jo pirmajam savininkui matyt kažkas nutiko, rašo „Live Science“.
