Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje Seimas akcentuoja atsakomybės už priimtus sprendimus, nepiktnaudžiavimo, skaidrumo, žmogaus interesų prioriteto ir kitus principus. Vyriausybė šiuo dokumentu paraginta užtikrinti, kad viešasis sektorius laikytųsi šių principų.
„Dirbtinis intelektas yra naujas etapas viso pasaulio vystymesi, tačiau kol nėra aiškaus teisinio reguliavimo, susidūriame su tam tikru vakuumu, spraga, kurią būtina užpildyti. Mes, politikai, turime prisiimti atsakomybę ir politiškai apibrėžti šį procesą“, – pateikdama rezoliucijos projektą sakė Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė.
Pasak jos, šiuo metu neturime teisės aktų, kad galėtume veiksmingai kontroliuoti dirbtinio intelekto naudojimą. Ši spraga, jos nuomone, gali lemti daugybę problemų.
Viešojo sektoriaus subjektai, anot rezoliucijos, turės užtikrinti, kad moderniomis technologijomis grįsti administraciniai sprendimai būtų nuolat kontroliuojami žmogaus.
Rezoliucijoje kalbama apie viešojo sektoriaus atsakomybę už veiklos padarinius nepriklausomai nuo to, ar šie padariniai kilo dėl žmogiškųjų veiksnių, ar dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo. Taip pat reikalaujama užtikrinti vienodai aukštą veiklos kokybę nepriklausomai nuo to, ar rezultatai grindžiami žmogaus veikla ar dirbtinio intelekto technologijomis.
Dirbtinio intelekto įtaka konkretiems veiklos rezultatams, anot rezoliucijos, turės būti atskirai pažymima.
Viešojo sektoriaus subjektai turės užtikrinti, kad dirbtinio intelekto technologijos visus asmenis traktuotų vienodai – „nevaržytų jų teisių, neteiktų jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų“.
Dirbtinio intelekto technologijas bus galima naudoti tik pagal paskirtį ir viešojo sektoriaus subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Informacija apie naudojamas tokias technologijas ir jų įtaką konkretiems veiklos rezultatams turės būti nuolat viešai skelbiama.
Naudojant dirbtinio intelekto technologijas prioritetas turės būti teikiamas „žmogaus teisių ir teisėtų interesų apsaugai“.
„Tik tinkamas dirbtinio intelekto priemonių naudojimas gali užtikrinti visapusišką žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, šalies ekonominius ir nacionalinio saugumo interesus“, – akcentuojama rezoliucijoje.
Seimo rezoliucijai „Dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principų“ pritarė 82, prieš balsavo 2, susilaikė 17 Seimo narių.
Kaip ELTA jau skelbė, Seime įregistruotos Statuto pataisos, leisiančios parlamentarams savo veikloje naudoti dirbtinį intelektą. Jeigu parlamentas pritartų, Seimo nariai turėtų teisę „etiškai ir atsakingai naudoti dirbtinio intelekto (DI) sistemas ir kitus aukštųjų technologijų įrankius bei priemones savo veikloje.“
