46 cm ilgio geležinis kalavijas 1994 m. buvo rastas vertikalioje padėtyje kape, todėl radėjas jį pavadino „Ekskaliburu“ – pagal legendinį karaliaus Artūro kalaviją, kuris, pasak viduramžių folkloro, iš akmens ištraukė vertikaliai į jį įsmeigtą kalaviją ir įžengė į Britanijos sostą.
Valensijos kalavijas buvo rastas islamo laikų name į šiaurę nuo senovės romėnų forumo. Kalavijo rankena papuošta bronzos plokštelėmis, joje yra įpjovos, dėl kurių kalaviją buvo lengviau valdyti, sakoma Valensijos miesto pareigūnų pareiškime.
Nors geležtė buvo rasta islamo epochos būste, dėl vienos ypatybės kalaviją sunku datuoti: jis į galą šiek tiek išlenktas. Ši savybė būdinga ir vizigotų, valdžiusių Ispaniją nuo 418 iki 711 m. kalavijams. Dėl to kilo klausimas, ar kalavijas datuojamas vizigotų, ar islamo (711–1492 m.) laikais.
Kad atsakytų į šį klausimą, miestas skyrė stipendiją Granados universiteto archeologui José Migueliui Osunai, kad šis datuotų kalaviją. Ištyręs ginklo metalo dirbinius ir nuosėdas, kuriose kalavijas buvo rastas, mokslininkas nustatė, kad kalavijas datuojamas X a. – kai Valensiją valdė musulmonai, o jos pavadinimas buvo Balansija.
Jis taip pat nustatė, kad ginklo dydis ir gardos (rankos apsaugos) nebuvimas leidžia manyti, jog kalaviją naudojo raitelis. Tyrimas dar nebuvo paskelbtas moksliniame žurnale.
Tai pirmas islamo laikotarpio kalavijas, rastas Valensijoje.
Musulmonų valdymo laikotarpiu Ispanijoje klestėjo architektūra, menas ir literatūra. Musulmonų valstybė Ispanijoje žlugo 1492 m., kai Granados emyratas pasidavė karaliaus Ferdinando ir karalienės Izabelės pajėgoms, rašo „Live Science“.
