Raketos, skirtos „S-500“, yra „40N6M“ – tos pačios, kurios naudojamos sistemoje „S-400“. Taip pat sistema gali būti apginkluota raketomis „77N6-N“, kurios yra raketos „9M82“, naudojamos sistemoje „S-300V“, šiek tiek galingesnė versija.
„40N6“ užduotis – numušinėti aerodinaminius taikinius, deklaruojamas raketos veikimo nuotolis – 380 km, tačiau norint jį pasiekti, būtina paleidimui naudoti lėktuvus „A-50“.
„77N6-N“ užduotis – kovoti su balistinėmis raketomis. Jos deklaruojamas veikimo nuotolis yra išskirtinis – iki 500–600 km, tačiau šie skaičiai nėra tokie reikšmingi, nes pagrindinė šios raketos funkcija – ne toli pataikyti, o veikti kaip priešraketiniam ginklui.
Nors rusai tvirtina, kad „S-500“ neva gali perimti taikinius kosmose, šie pareiškimai kelia dideles abejones, nes „77N6-N“ specifikacijos byloja, kad raketa neturi perėmimo galimybių egzosferoje. Taip pat „S-500“ aprašyme nurodoma, kad priešlėktuvinės gynybos sistemos užduotis – perimti balistines raketas jau atmosferoje.
Sistema „S-500“ apskritai nėra labai įspūdinga. Anot „Unian“, ši raketų sistema yra Rusijos bandymas per kelis dešimtmečius sukurti ir pradėti eksploatuoti kompleksą, kurio pajėgumai jau dabar kelia abejonių, nes geriausiu atveju tai yra ketinimas sukurti kažką panašaus į amerikiečių „THAAD“, tik 30 metų vėluojant.
Pažymima, kad kompleksas pradėtas kurti 2002 metais, tačiau „S-500“ kūrimo darbai buvo nuolat atidėliojami. Sistemos bandymai turėjo vykti 2010–2015 m., o masinė gamyba turėjo prasidėti 2014 m. Tačiau ilgainiui viskas pasislinko 10 metų į priekį.
Svarbu priminti, kad apie šios raketų sistemos pedavimą Rusijos kariuomenei pirmą kartą jau buvo pranešta 2021 m. rugsėjį, vos tik buvo oficialiai baigti jo bandymai, tačiau panašu, kad kariuomenė sistemos taip ir negavo.
Be to, prieš trejus metus Rusija paskelbė, kad „S-500“ kūrėja „Almaz-Antey“ gavo sutartį dėl 10 tokių sistemų, kurių tiekimo planas turėjo prasidėti nuo 2022 m. pirmojo pusmečio. Tačiau, matyt, kažkas tradiciškai susiklostė ne taip, rašo „Defense Express“.
