Išradimai, įdiegti tam, kad Ukrainos karinės oro pajėgos galėtų naudoti partnerių teikiamus ginklus, sulaukia didelio susidomėjimo nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Ir tai ypač unikalu atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos kariuomenė tapo sovietinio ir vakarietiško tipų įrangos mišiniu – įrangos, visiškai skirtingos savo pobūdžiu, tačiau dėl modernizavimo ir pritaikymo puikiai kartu veikiančios.
Buvo manoma, kad norint, jog šios priešingybės būtų veiksmingoje sąveikoje, reikia pilnai modernizuoti įrangą – ypač orlaivius. Tačiau praktiškai prireikė paruoštų sprendimų ir specialių techninių mazgų, palengvinančių raketų parengimą prieš paleidimą jau skrydžio metu. Tačiau tai išoriniai patobulinimai – o pilotų kabinos modernizacija liko neaiški, bent jau tol – kol oficialus Ukrainos lakūnų vaizdo įrašas įnešė šiek tiek įžvalgų.
2024 m. vasario 19 d. 831-osios taktinės aviacijos brigados paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip ukrainiečių „Su-27“ naudoja priešradarines raketas „AGM-88 HARM“. Įsidėmėtina, kad didelę dalį vietos pilotų kabinoje užėmė planšetinis kompiuteris.
Ekrane buvo matyti žemėlapis ir kita informacija, kurią sunku įžiūrėti. Dešinėje planšetės pusėje taip pat buvo matyti specializuotas palydovinės navigacijos prietaisas, todėl mažai tikėtina, kad abu prietaisai buvo skirti identifikuoti dabartinę orlaivio buvimo vietą – tokią informaciją nereikalinga rodyti du kartus.
Paskelbus vaizdo įrašą, iš pradžių kilo sumaištis ir spekuliacijos dėl įprastos planšetės vaidmens pilotų kabinoje. Naujajame balandžio 24 d. vaizdo įraše parodytas identiškas scenarijus, kai iš „Su-27“ paleidžiama „AGM-88 HARM“. Vėliau įraše matyti, kaip kad pilotas tiesiog laiko planšetinį kompiuterį ant kelių.
Pasirodo, kaip atskleidė JAV gynybos departamento gynybos sekretoriaus pavaduotojas įsigijimo ir aptarnavimo klausimais Williamas LaPlante'as, planšetinis kompiuteris iš tikrųjų reikalingas šioms kovinėms misijoms.
„Bendradarbiaudami su ukrainiečiais sugebėjome paimti daug vakarietiškų ginklų ir priversti juos veikti jų lėktuvuose, kur iš esmės juos pilotas valdo ‚iPad‘ planšetiniu kompiuteriu. Ir jie skraidė konflikto metu praėjus maždaug savaitei po to, kai mes jį jiems pateikiame“, – specialisto žodžius cituoja „The War Zone“.
Šios žiniasklaidos priemonės žurnalistai taip pat spėja, kad planšetiniam kompiuteriui tenka pagrindinis vaidmuo palaikant ryšį su raketa – visai tikėtina, per belaidžio ryšio (pavyzdžiui „Bluetooth“) priemones. Planšetinis kompiuteris taip pat gali gauti duomenis iš kitų šaltinių, apie taikinius ir veikimo sąlygas.
„Defense Express“ nuomone, jei ši prielaida teisinga, tai reiškia, kad inžinieriams pavyko sukurti iš esmės lygiagrečią ginklų valdymo sistemą naudojant planšetinį kompiuterį kaip pagrindą, kuris iš karto buvo integruotas į vieningą kovinių duomenų mainų tinklą. Be to, tai buvo padaryta minimaliai pakoregavus patį orlaivį, jo borto sistemas ir panašiai. Nors šis sprendimas vargu ar yra tobulas ir patogus, tai pragmatiškas pasirinkimas – nes Ukraina neturi prabangos laukti kelerius metus, kol viskas bus integruota „teisingai“.
Ypač jei tas „teisingas būdas“ užtrunka neadekvačiai ilgai – pavyzdžiui, nurodoma kad raketoms „Taurus“ integruoti į lėktuvus „F-16“ prireikė 1,5 metų, nors šis lėktuvas jau yra pilnai skaitmeninis, rašo „Defense Express“.
