Tačiau iš tikrųjų „Stellar Blade“ yra absoliuti žanrų mišrainė: čia susitinka „Dark Souls“, „Tomb Raider“, „Final Fantasy“, tas pats „Nier“ ir netgi „Resident Evil“ žaidimai. Šie išvardinti pavadinimai – toli gražu ne visi žaidimai, iš kurių idėjas bei sprendimus skolinosi „Shift Up“, kurdami savo debiutinį žaidimą konsolėms – bet esmė ta, kad žaidžiant „Stellar Blade“ neabejotinai jausite nuolatinį déjà vu jausmą. Kita vertus, tai nėra blogai, o apibendrinti naująjį „Stellar Blade“ galima tiesiog kaip korėjiečių Larą Croft, įspraustą į bikinį.
Standartinė „anime“ istorija
Savo kelionę „Stellar Blade“ pradedame valdydami protagonistę Eve, kuri atkeliauja į postapokaliptinę Žemės planetą tam, kad išgelbėtų ją nuo mutantų, vadinamų Naytibas. Jai nuotoliu padeda pilotas ir kovinio drono operatorius Adamas, o dar vėliau prie jų prisijungia inžinierė Lily. Ši trijulė keliauja po suniokotą pasaulį, naikina vis pavojingesnius priešus ir bando prisikasti prie tiesos.
Daugiau apie siužetą nieko nepasakosime, bet čia – ganėtinai standartinė istorija su lengvai nuspėjamais vingiais ten, kur jų ir tikiesi. Jei tokio tipo žaidimą ar istoriją matysite pirmą kartą – neabejotinai turėsite daug malonumo, bet jei esate žiūrėję anime serialų ar žaidę daugiau nei vieną rytietišką RPG žaidimą – „Stellar Blade“ naratyvu nustebinti tikrai neliksite.
Tiesa, lengvai sudomina ir nepaleidžia įvairios šalutinės misijos, kurių čia yra labai skirtingų. Nemaža dalis jų bus standartinės „nueik-surask-parnešk“ užduotys, bet pasitaikys ir gana įdomiai plėtojamų šalutinių personažų bei jų istorijų. Tai leis labiau pažinti ne tik „Stellar Blade“ personažus, bet ir patį pasaulį, kuriame vyksta veiksmas. Todėl patarimas būtų ne aklai bėgti per pagrindinį siužetą, bet maksimaliai panaršyti tiek kiekvieną aplinką, tiek pakalbinti visus sutinkamus veikėjus – nes niekada nežinosi, kas pasiūlys tikrai įtraukiančią šalutinę misiją.
Skirtingų žanrų mišrainė
Iš esmės visas žaidimas yra pusiau atviro pasaulio veiksmo nuotykių žanrų mišinys. Rašome mišinys, nes čia dažnai nebūna vieno ryškaus dominuojančio žanro. Pavyzdžiui, žaidimo kova lyg ir prasideda kaip „Dark Souls“ pagrindu įkvėptas žaidimas, bet vėliau, atrakinus daugiau sugebėjimų, jis vis labiau panašėja į „Devil May Cry“ seriją ar tokio tipo veiksmo žaidimus.
Taip pat po pirmų kelių valandų imi suprasti, kad „Stellar Blade“ yra nemažai platforminio žanro elementų – o tai jau tampa panašu į „Tomb Raider“ bei „Uncharted“ serijas. Galiausiai, žaidimas pasiūlo net siaubo išlikimo žanro segmentų, kurių metu galėsime naudoti tik šaunamuosius ginklus ir tai labai jau primins „Resident Evil“ žaidimus.
Žodžiu, „Stellar Blader“ žaismo (angl. gameplay) prasme yra kažkas panašaus į mikso padažą kebabe – viskas iš karto ir vienodu intensyvumu. Žaidėjai nuo to neturėtų jausti ypatingo nepatogumo – tiesiog reikės nusiteikti, kad tai žaidimas, kuris tikrai neleis nuobodžiauti ir kuriame reikės žongliruoti keliais žanrais vienu metu.
Sudėtingas, bet prieinamas
Žinoma, kaip ir reikėjo tikėtis, kovai su priešais žaidime skirta labai daug dėmesio. Čia mes turėsime tiek standartines atakas, kurias galėsime paversti įdomiomis kombinacijomis, tiek papildomus specialius smūgius, kurių pasirinkimas taip pat nuolat plėsis. Maža to, su mumis visuomet bus kovinis dronas, kuris galės virsti į daugiafunkcinį šautuvą ant Eve riešo.
Juo galėsime naudotis kaip kulkosvaidžiu, kaip šratiniu šautuvu, kaip raketsvaidžiu ar net kaip lazeriu. Įspūdinga yra tai, kaip žaidimas geba persijungti iš trečio asmens artimosios kovos į šaudyklę – ir abi šios dalys viena kitą papildo, nors yra ganėtinai skirtingos. Kaip ir reikia tikėtis, pagal visus geriausius „soulslike“ žanro principus čia labiausiai reikės blokuoti arba vengti priešų atakų. Tai leis išsaugoti savo gyvybių stulpelį bei gerokai pamažinti jį savo priešininkams.
Tiesa, nebus taip, kad išmokę vos kelis judesius, visą laiką vienodai juos ir taikysime – priešų atakos ar kovos būdai skiriasi, todėl adaptuotis ar keisti taktiką turėsime ir mes.
Daugiau nei 60 skirtingų priešų tipų
Vienas įspūdingiausių dalykų žaidime – priešų dizainas. Iš viso tiek įprastai sutinkamų priešų, tiek bosų čia bus daugiau nei 60 skirtingų tipų. Visus dizainus, kiek žinia, kūrėjams pasiūlė sukurti korėjiečių siaubo filmų monstrų dizainų profesionalas Hee-Cheol Jangas. Išties, išradingumo jam nepritrūko, todėl visi žaidimo priešai bus vieni už kitus įdomesni ar labiau netikėti, o labiausiai nustebina lygių bosai.
Jų čia bus taip pat daug, ir kovos su kiekvienu iš jų bus vis kitokios. Galima būtų teigti, kad susidūrimai su bosais taip pat yra viena stipresnių „Stellar Blade“ pusių, nes visos kovos – greitos, nevienodos, labai įspūdingos vizualiai ir gerai išpildytos.
Tiesa, neišvengiama ir vietų, kuriose per trumpą laiką reikės nuspausti nurodytą mygtuką – bet laimei, jų nebus daug, ir dažniausiai tereikės laiku nuspausti vos vieną mygtuką.
Tai seksualizuotas ar ne?
RPG elementų šiame žaidime nebus daug, nors ir tobulinsime savo atakų sugebėjimus ar atrakinę pakankamai medžiagų, tobulinsime pačius ginklus bei šarvus. Kita vertus, čia reikės daug dėmesio skirti aplinkos naršymui – tam, kad rastume pakankamai medžiagų patobulinimams ar atrakintume skirtingus kostiumus bei Eve sugebėjimų modelius.
Ilgainiui galėsime kaitalioti skirtingus mūsų veikėjos modulius, o parduotuvėse nusipirkti naujų. Tiesa, įdomu tai, kad čia skirtingos parduotuvės pasiūlys daugiau prekių tuomet, kai iš jų dažnai ir daug pirksime – nes tuo būdu kelsime ir pardavėjų simpatijos lygį. Taip pat mūsų išsigelbėjimu dažnai taps Lily, kuri ne tik tobulins ginklus ar kitą Eve įrangą, bet ir pagamins mūsų surastus ar įsigytus veikėjos kostiumus.
Taip, šioje vietoje nemažai buvo kalbėta apie „Stellar Blade“ kaip apie bandantį dirbtinai sekzualizuoti bei sudaiktinti pagrindinę veikėją – bet pasirenkamų ir randamų kostiumų čia bus 30, o tarp jų ir tikrai nemažai tokių, kurie dengia visą heroję. Tad šioje vietoje kritika – kiekvienam pagal savo sugedimo laipsnį.
Taip pat buvo kalbų, kad čia galima visai nusiimti kostiumus ir pagrindinė veikėja bus nuoga – tačiau neverta pamiršti, kad ji yra androidė ir nuogumas bus taip pat sąlyginis. Kita vertus, jei nusprendžiate, kad Eve turėtų būti savo Ievos kostiumu, kūrėjai ir gerokai pasunkina žaidimą – todėl tokie sprendimai žaidėjams turės savo kainą.
Grafiškai vienas įspūdingiausių žaidimų
Bene įspūdingiausias „Stellar Blade“ pasiekimas – žaidimo grafika. Nors konsolėje jis užima vos 30 gigabaitų, žaidimas atrodo kaip tikras, įspūdingas naujos kartos žaidimas.
Pradedant itin realistiškai atkurtais modeliais ir baigiant labai tikroviškomis aplinkomis, visas „Stellar Blade“ yra užburiantis saldainis akims. Galima būtų lažintis, kad žaidimu neatsigrožėsite iki pat titrų, o dar „Stellar Blade“ eigoje kūrėjai yra paruošę įvairių vizualinių netikėtumų, kurie nustebins ir skatins daryti daug ekrano paveikslėlių.
Itin tikroviškai atrodo ir žaidime sutinkama fizika bei kūrėjų dėmesys detalėms. Pavyzdžiui, jei pasirenkame, kad „Stellar Blade“ būtų visi ilgi Eve plaukai, jie skirtingai reaguos į įvairias situacijas žaidime – nuo greito bėgiojimo po aplinką iki intensyvių kovų. Į tai tikrai verta atkreipti dėmesį, nes ne visi kūrėjai tokioms detalėms skiria dėmesio.
Kokybiškas įgarsinimas anglų kalba
Žaidimo įgarsinimas palieka labai gerą įspūdį. Nors tai – korėjiečių žaidimas ir pirminė reakcija būtų žaisti korėjiečių kalba su angliškais titrais, pilnas angliškas įgarsinimas čia taip pat labai kokybiškas, tiek kalbant apie pagrindinius veikėjus, tiek apie visiškai šalutinius.
Labai įsimena ir garso takelis, kuris varijuoja nuo melancholiškų dainų net tyrinėjant aplinkas iki intensyvesnės muzikos kovų metu ar siaubo atmosferą pastiprinančiu muzikiniu fonu siauruose tamsiuose koridoriuose.
„Stellar Blade“ iš garso takelio pusės bene labiausiai primena „Nier: Automata“ – bet tokių sprendimų žaidimuose nėra daug, tad toks panašumas tik pagyvina „Stellar Blade“ paliekamą individualų įspūdį.
Užtruksite apie 30 valandų
Viso žaidimo perėjimui prireiks apie 30 valandų – jei rinksimės daryti šalutines misijas ir atidžiai naršyti aplinką. Jei to nedarysime – įveikimas įmanomas ir per 20 valandų ar net greičiau.
Nepaisant to, žaidime yra trys skirtingos pabaigos, tačiau svarbu paminėti, kad pasiekus vieną iš pabaigų, žaidimas ir baigsis. Mums nebus leidžiama grįžti atgal į pasaulį tęsti nuotykių ar pabaigti rinkti daiktų – turėsime pradėti viską nuo pradžių.
Toks sprendimas gali nustebinti – ypač kai žaidimas yra pusiau atviro pasaulio ir turi didelių erdvių. Kita vertus, anksčiau žaidimai juk būtent tokie ir būdavo, tad tai – savitas grįžimas prie ištakų.
Taip pat dalį žaidėjų gali nuvilti tai, kad nors „Stellar Blade“ grafiškai ir yra labai įspūdingas, jame bus tik apie aštuonios skirtingos vietovės, kurių dvi didžiausios ir atviro pasaulio – abi dykumoje ir bus tarpusavyje gana panašios.
Tiems, ką dykumos vargina, tai tikrai nepatiks. Kita vertus, kiekvienoje vietovėje vis atrasime naujos šalutinės veiklos – pavyzdžiui, į antrą žaidimo pusę pristatoma žvejyba. Kūrėjai sugeba nustebinti, nes čia žvejybą išsiskiria iš kitų žaidimų ir nėra tokia akivaizdi, kokia gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Verdiktas
„Stellar Blade“ iš tikrųjų yra toks „PlayStation 5“ ekskliuzyvas, kurio nereikėtų praleisti, ir šis žaidimas neabejotinai turėtų atsirasti šios konsolės žaidimų lentynoje. Tiesa, pats žaidimas gali patikti ne visiems.
Tai yra korėjietiška skirtingų žanrų bei skirtingų visiems gerai žinomų kitų žaidimų samplaika, kurioje kartais per mažai to išskirtinio paties „Stellar Blade“ identiteto. Kita vertus, jei visada smalsavote, kaip atrodytų korėjietiška Lara Croft ir pats „Tomb Raider“ – „Stellar Blade“ ko gero yra arčiausiai atsakymo į šį klausimą.
Šiaip ar taip tai – žaidimas, kurį tikrai verta išbandyti, o žiūrint į ateitį – jis tikrai turės didelį lojalių gerbėjų ratą. Be to, jei tai tik debiutinis „Shift Up“ žaidimas konsolėse, tai koks sėkmės atveju galėtų būti tęsinys?
Jau dabar smalsu sužinoti.
