Milžiniškos svarbos molekulės, apie kurias žino ne visi
Po pasaulį supurčiusios Covid-19 pandemijos tenka pripažinti, kad į įprastas „roges“ kai kurie taip ir negrįžo. Daugybė žmonių skundžiasi ne tik suprastėjusiu imunitetu, atsiradusiais naujais negalavimais, bet ir ilgesniu vadavimusi iš, regis, paprastučio peršalimo gniaužtų. Kaltas koronavirusas, organizme palikęs neištrinamą pėdsaką, ar faktas, kad kone porą metų leidome atsiskyrę vieni nuo kitų ir taip organizmą „išlepinę“? Anot Vilniaus universiteto mokslininkės doc. dr. I. Plikusienės, tokius pakitimus organizme gali lemti daugybė veiksnių, o mokslininkai šiuo metu tai aktyviai tyrinėja ir aiškinasi, nes neatsakytų klausimų vis dar labai daug:
„COVID pandemijos metu labai didelė pasaulio gyventojų dalis susidūrė su nauju mūsų organizmui virusu. Šis virusas, kaip ir kitos infekcijos, turi įtakos ir mūsų sveikatai, kiekvieno iš mūsų organizmo gebėjimas gintis nuo infekcijų yra individualus, todėl ir poveikis gali būti skirtingas“.
Šiemet konferencijoje LOGIN I. Plikusienė kalbės apie mums visiems aktualią temą – sveikatos diagnostiką. Ir ne, tai nebus dar vienas „pamiegokite, pavalgykite, gerkite daugiau vandens“ pareiškimas. Mokslininkės pranešimas nukels į kur kas gilesnius klodus:
„Turbūt ne visi žinome, kad mūsų organizmas gamina įvairias molekules, kurios yra tarsi tam tikrų ligų ar atsparumo ligoms „pirštų antspaudai“ ir juos galime išmatuoti. Taip pat mūsų organizme yra ypatingos Y formos molekulės – antikūnai – labai svarbios mums visiems, nes tai mūsų organizmo apsaugininkai, imuniteto dalis. Juos moka pagaminti mūsų organizmas, kai kovoja su infekcijomis ar treniruojasi tai daryti. Kas yra antikūnai ir biomarkeriai, kaip galime juos išmatuoti panaudodami įvairias nano medžiagas? Taip pat, kaip galima antikūnus sukurti laboratorijose ir panaudoti ankstyvai ligų diagnostikai? Apie visa tai ir dar daugiau papasakosiu savo pranešimo metu“, – pažada pandemijos metu pasaulyje išgarsėjusi mokslininkė.
Penkiolika metų mokslinio darbo ir pasaulio dėmesys lietuvei
Tenka pripažinti, kad tiems, kurie vis dar skausmingai užstrigę stereotipų pasaulyje, I. Plikusienė tiesiog „nurauna stogą“: jauna, graži, moteris – pasaulinio garso mokslininkė? Kitąmet keturiasdešimtmetį švęsianti I. Plikusienė mokslinį darbą dirba jau 15 metų, o didžiausią garsą moters darbai sukėlė koronaviruso pandemijos metu. Po to sekė vienas po kito itin solidūs apdovanojimai: 2021 m. lietuvė tapo „L'Oreal-UNESCO“ programos „Moterims moksle“ (angl. „Women in Science“) konkurso laureate, o 2022 m. I. Plikusienė pripažinta viena perspektyviausių jaunųjų mokslininkių visame pasaulyje ir pelnė Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimą. Visgi, ne apie apdovanojimus, pripažinimą ir liaupses mokslininkės gyvenimas:
„Nuo savo mokslinio kelio pradžios aš dirbau grupėje, kurioje buvo daug aktyvių mokslininkų ir mokslininkių, todėl šiandien neįsivaizduoju savo dienos be aktyvios mokslinės veiklos, projektų, jaunųjų mokslininkų rengimo. Tiesa sakant, apie didelį pripažinimą ar pasiekimus negalvojau ir negalvoju, tiesiog dirbu darbą, kurį myliu, čia esu atradusi save. Manau, kad man neblogai sekasi, nes darau tai, ką mėgstu“, – šypsosi I. Plikusienė.
Anot mokslininkės, šiandieninėje Lietuvoje turime itin daug galimybių atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir taip pat bendradarbiauti su aukščiausio lygio moksliniais centrais visame pasaulyje, juose stažuotis ar atlikti tokius tyrimus, kuriems nėra galimybių Lietuvoje: „Tai labai svarbu norint vystyti naujausias mokslines tematikas, įgauti patirties ir ją perduoti jaunajai kartais. Mokslas visada yra tarptautinis, jis neturi sienų, todėl dalintis patirtimi mokslininkams būtina.“
Mokslu sudominti sugebėjusi šeima ir viską pakeitęs universitetas
Kokiomis aplinkybėmis ir kokiose šeimose užauga tokie žmonės kaip Ieva? Čia moteris laužo dar vieną stereotipą: „Dažnai manoma, kad mokslininkais tampa tik tie, kurie labai gerai mokosi jau nuo pirmų klasių, bet aš tokia nebuvau. Mokykloje mokiausi vidutiniškai, nebuvau pirmūnė, bet kai pradėjau studijuoti universitete – viskas apsivertė, ten gavau galimybę būti tarp bendraminčių ir atsiskleisti.
Šeimoje, kurioje augau, yra nemažai mokslininkų, todėl išsilavinimas visada buvo viena iš mūsų giminės pamatinių vertybių o ir mokslas man, dar būnant vaiku, buvo pateikiamas kaip kažkas įdomaus, o ne kaip kažkas sudėtingo. Turbūt tai ir lėmė mano pasirinkimą, nes tapau tuo, kuo visada norėjau būti – mokslininke. Savo pasirinkimo eiti mokslo keliu niekada nesigailėjau, kaip tik, vis atrandu čia ką nors nauja ir tai man labai patinka.“
LOGIN konferencijoje dalyviai išgirs ne tik I. Plikusienės pranešimą, bet ir daug kitų mokslininkų ir mokslo entuziastų. Tačiau drauge konferencija siūlo labai platų turinio pasirinkimą, kad per dvi dienas kiekvienas dalyvis įvairiausiose srityse galėtų suprasti, o kas gi jo laukia.
LOGIN galėsite išgirsti LEGO, Tokijo olimpinių žaidynių ir Nokia rinkodaros sprendimus ir strategijas iš Lars Silberbauer, žinomiausio judėjimo prieš mikroplastiko taršą „No more plastic“ įkūrėja Rosalie Mann dalinsis savo veiklos principais ir pasiekimais, Zaria Parvez atskleis populiariausios pasaulyje kalbų mokymosi programėlės Duolingo rinkodaros paslaptis, kam įdomu kibernetinio saugumo mįslės iš didžiausių korporacijų tokių kaip Microsoft, EY ir Google, tai LOGIN kviečia išgirsti Menny Barzilay, o Alen Wick gyvenimą pakeitė jį ištikęs insultas ir jis dalinsis tikrosios lyderystės istorija.
Taip pat konferencijos organizatoriai garantuoja, kad Chris Stokel-Walker papasakos apie tai, ko nepapasakojo savo knygose apie AI ir Tik Tok, ant scenos išgirsite Lietuvos dirbtinio intelekto ekspertų Deivido Matačiūno, Roko Jurkėno, Antano Bernatonio ir Adomo Rutkausko diskusiją, o startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė kalbins Lietuvos startuolių vadovus: Vytautas Kaziukonis „Tesonet“, Justinas Šimkus „Baltic Classifieds Group“, Thomas Plantenga „Vinted“. Iš viso daugiau kaip 300 pranešėjų per dvi dienas šešiose turinio salėse lietuvių ir anglų kalbomis dalinsis savo įžvalgomis.
LOGIN – didžiausias, turtingiausias turiniu ir, ko gero, drąsiausias inovacijų susitikimas Baltijos šalyse. Organizatoriai pavadino jį festivaliu, nes kasmet pritraukia daugiau kaip 5 000 dalyvių, keičiančių žaidimo taisykles, pažangiai mąstančių, technologijų naujoves išmanančių ir žinių ištroškusių žmonių.
Jau 18-ąjį kartą bus siekiama plačiomis akimis žvelgti į šiuolaikinį pasaulį, įsigilinti į technologijų pažangos sukeliamus pokyčius ir kliūtis, pasisemti įkvėpimo iš inovacijų pionierių, tyrinėti idėjas, kurios gali nuvesti prie pirmojo vienaragio, bei pažvelgti į tai, kas laukia ateityje.
Didieji šių metų LOGIN partneriai – medicinos centrai Northway, technologijų platintojas Baltijos šalyse ACC distribution, VĮ Registrų centras, VšĮ Inovacijų agentūra, draudimo bendrovė Balcia, nekilnojamojo turto projektų vystymo bendrovė Realco, Šveicarijos finansinių technologijų įmonių grupė „iSun“. Daugiau informacijos čia.
