Ir nors anksčiau manyta, kad šiuolaikiniai regiono šunys yra lapių ir šunų mišinys, greičiausiai taip nėra – panašu, kad lapės visiškai išnyko.
Naujajame tyrime, paskelbtame žurnale „Royal Society Open Science“, aprašomas kapo, esančio Cañada Seca vietovėje, apie 210 km į pietus nuo vakarinio Mendozos miesto, tyrimas.
1991 m. aptiktoje radimvietėje rasti mažiausiai 24 žmonių (įskaitant vaikus) kaulai ir jų asmeniniai daiktai – pavyzdžiui, karoliai, akmeniniai įrankiai, tembetos (masyvūs metaliniai ar akmeniniai papuošalai, veriami į lūpas) ir kiti lūpų papuošalai. Ankstesnis datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad žmonės čia gyveno maždaug prieš 1500 metų.
Viename kape taip pat rastas dalinis lapės skeletas, kuris tyrime pirmą kartą identifikuotas kaip Dusicyon avus – išnykusi rūšis, glaudžiai susijusi su Folklando salų lapėmis arba vilkais (Dusicyon australis), išnykusiais XIX a.
Atrodo, kad lapė buvo sąmoningai palaidota kartu su žmogumi – ir tai tik antras toks radinys Pietų Amerikoje, sako Oksfordo universiteto zooarcheologė Ophélie Lebrasseur.
„Tikriausiai ji buvo susijusi su medžiotojų-rinkėjų visuomene ir konkrečiu žmogumi“, – teigia mokslininkė. O. Lebrasseur yra naujojo tyrimo, kuriam vadovavo molekulinė biologė Cinthia Abbona iš Argentinos evoliucijos, istorinės ekologijos ir aplinkos instituto Mendozoje, bendraautorė.
Lapės kaip naminiai gyvūnai
Iš pradžių mokslininkai manė, kad Cañada Seca vietovėje rasti lapės kaulai yra iš Pietų Amerikos lapių genties Lycalopex egzemplioriaus. Tačiau naujausiame tyrime komanda atliko tikslius jo matmenų matavimus ir senovinės DNR analizę, kuri parodė, kad tai buvo Dusicyon avus.
Anglies ir azoto izotopų analizė lapės kauluose parodė, kad gyvūnas maitinosi augaliniu maistu, panašiu į kape palaidoto žmogaus kape mitybą, sako O. Lebrasseur. Laukinės lapės paprastai ėsdavo daug daugiau mėsos. Tai leidžia manyti, kad kape rasta lapė ėdė viską, ką valgė ir žmogus.
„Labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad ši lapė buvo vertinga medžiotojų-rinkėjų grupės palydovė, – rašo tyrimo autoriai. – Jos stiprus ryšys su žmogiškaisiais individais jos gyvenimo metu turėjo būti pagrindinis veiksnys, lėmęs jos kaip įkapės statusą po jos šeimininkų ar žmonių, su kuriais ji bendravo, mirties“, – rašė jie.
Išnykusios rūšys
Šunys (Canis familiaris) į Pietų Amerikos žemyną kartu su žmonėmis pradėjo keliauti maždaug prieš 4000 metų, pasakoja O. Lebrasseur – tačiau prieš 3000 metų jų plitimas, atrodo, į šiaurę nuo Patagonijos sustojo. Todėl pirmieji įrodymai apie šunis šiame regione yra iš XVI a., kai kai kurios čiabuvių visuomenės pradėjo veisti europietiškos kilmės šunis.
Tačiau dabar atrodo mažai tikėtina, kad šiuolaikiniai regiono šunys galėjo kilti iš šunų ir lapių mišinio, kaip manyta anksčiau, sako mokslininkė. Cañada Seca lapės DNR analizė parodė, kad dauguma jos palikuonių su šunimis būtų buvę nevaisingi.
Atrodo, kad Dusicyon avus ne įsiliejo į šunų populiaciją, o išnyko dėl klimato pokyčių, kai jos buveines užėmė žmonės – o tai atsitiko maždaug tuo metu, kai į regioną atvyko ir Europos šunys, teigia Lebrasseur.
Parengta pagal „Live Science“.
