„Tele2“: 90 proc. pastangų skiriame 5G ryšio plėtrai ir tinklo modernizavimui

2024 m. balandžio 5 d. 10:13
Žygimantas Šilobritas
Interviu
Telekomunikacijų kompanija „Tele2“ šiuo metu yra pilnai susitelkusi į 5G interneto tinklo plėtrą ir ryšio kokybės Lietuvoje gerinimą, teigia bendrovės generalinis direktorius Petras Masiulis. Anot jo, iki paskutiniojo 2023 metų ketvirčio į 5G tinklo plėtimą, ryšio kokybės gerinimą, bendrą tinklo modernizavimą ir klientų patirties gerinimą „Tele2“ jau investavo 66,1 mln. eurų.
Daugiau nuotraukų (2)
„Mūsų pagrindinis fokusas yra pateikti 5G technologiją tokią, kad žmogus tikrai džiaugtųsi ją naudodamas. Todėl mes ypatingą dėmesį kreipiame į greitį“, – interviu Eltai sakė P. Masiulis.
„Apie 90 proc. mūsų dėmesio yra skirta 5G vystymui, klientų aptarnavimui ir tinklo modernizavimui“, – pridūrė jis.
Taip pat P. Masiulis paminėjo, kad artimiausiu metu, plečiant 5G tinklą, bus atsisakyta 3G ryšio, kuris yra pasenęs ir suvartojantis daug elektros energijos.
„Ir 3G jau planuojame visiškai uždaryti jau 2025 m. gale. Tuos dažnius panaudosime 4G, o po to viską pervesime ant 5G“, – paminėjo jis.
– Kaip vertinate dabartinę „Tele2“ poziciją? Lietuvos bankas kiek anksčiau skelbė, kad pirmąją šių metų pusę bus susiduriama su stagnuojančia ir lėta ekonomika. Ar tai pastebite? Ar tai turi kokį nors poveikį? Ar tai veiks kainodarą?
– Šiek tiek tos stagnacijos jaučiasi iš tikro. Jau pernai metų vasarą žmonės mažiau įrangos pirko. Bet iš esmės dabar situacija ir žmonių lūkesčiai gerėja.
Tai manau, kad dabartinė situacija yra puiki, įmonė neblogai laikosi. Aišku, kiekviena įmonė dirba galvodama apie ateitį, nes ką šiandien turi, neaišku ar turėsi rytoj. Ir dėl to manau, kad pagrindinis mūsų turtas yra labai geri surinkti žmonės. Iš tikro pas mus mažiau personalo nei pas konkurentus įmonėse, bet jie labai darbingi ir padaro daugiau. Čia gal iš karto atrodo nelogiškai, bet labai suprantamas dalykas. Nes esant daugiau personalo, reikia daugiau pokalbių, pasitarimų, dažniau atsiranda kokie nors nesutarimai ir tas laikas labai išsitempia.
Dėl to manau, kad „Tele2“ visada gali duoti geresnes kainas. Tiesiog mažesnis kiekis žmonių reiškia, kad kitur susidaro mažiau kaštų.
Ir bendrai Lietuvoje tos komunikacijų kainos yra geros, palyginus su Europos kainomis. Tai viena iš to priežasčių yra konkurencija, bet kita yra tai, kad būdami efektyvūs galime klientams pasiūlyti geras kainas ir išsilaikyti.
– Tai, esant tokioms geroms sąlygoms, turbūt nesikeičia sausio mėn. išreikšta pozicija dėl kainodaros? Kad kainų artimu metu neplanuojate smarkiai kelti?
– Kainos šuolių mes nedarome. Aišku, kaip ir kiekvieną įmonę, mus liečia infliacija. Bet jeigu pažiūrėti paskutinius 4–5 metus ir kiek per tą laikotarpį pakilo įrangos kaina, tai mūsų kainos padidėjo daug mažiau, nei mokame įrangos gavėjams. Infliacija neapeina, bet, manau, kad per kaštų taupymą toliau teiksime geriausias kainas.
– Pereinant prie technologinio vystymosi, kuris yra vienas iš jūsų prioritetų. Kaip vertinate dabartinę 5G tinklo plėtrą Lietuvoje?
– Pagrindinis dalykas 5G vartojimui yra tai, kad žmonės neturi tiek daug telefonų, su kuriais įmanoma pasinaudoti šiuo tinklu. Dėl to „Tele2“ turi strategiją, kur teikiame 5G greitaisiais dažniais, kad žmogus, turintis galimybę naudoti, iš karto pajustų naudą.
Žmogui, iš esmės, nėra taip lengva atskirti 5G nuo 4G, nes tai irgi nepaprastas greitis. Mes turime ir 4G+++ technologiją, kuri savo greičiu yra artima 5G. Aišku, 4G technologija yra gera tuo, kad į ją galima mobiliuoju ryšiu skambinti. Ir tai yra šiuo metu bazinė technologija Lietuvoje.
Bet ateityje tikrai bus 5G ir žmonės pajus to naudą, kai jau turės įrenginius. Mes juos šiuo metu parduodame, bet jie yra brangesni už kitus, tai nėra ta plėtra tokia didelė. Bet, jeigu neklystu, apie 15 proc. žmonių gali prisijungti prie šio tinklo.
– Bet jokio pasipriešinimo pačiai technologai nematote?
– Ne. Aišku, tie kurie labiau mėgsta technologijas, įsigyja tuos aparatus pirmiau ir naudoja juos. O 5G plėtros pradžia yra tokia ir labai stipriai plėsime, kai tik matysime, kad žmonių daugiau naudoja.
– Paminėjote, kad tik nedidelė dalis klientų iš tikro gali pasinaudoti 5G tinklo pranašumais. Galbūt yra kokios nors pastangos skatinti, kad daugiau klientų įsigytų įrenginius, kurie gali prisijungti prie šio tinklo?
– Mes klientus skatiname siūlydami telefonus, kurie veikia 5G tinkle geresnėmis kainomis. Iš tikrųjų, aš manau, kad mūsų darbas yra pasiūlyti technologiją, jos privalumus, o klientas jau pasirenka, ar jam reikia. Nes ne visiems ši technologija yra reikalinga, kai kurie telefonais tik skambina. Bet tiems, kurie dirba ir keliauja, jiems reikia.
– O pačioje infrastruktūroje yra dar kur galima didinti pasiekiamumą? Ar ryšys jau pilnu pajėgumu apima visą Lietuvą?
– Mes Lietuvą padengiame pilnai jau visomis technologijoms, tai yra 3G, 4G ir 5G. Jau 2 mln. klientų „Tele2“ tinkle gali naudotis greituoju 5G internetu, kas yra tikrai daug. Tikrai esame pasiekę, kad žmonės, kurie turi įrangą, jau galėtų tuo laisvai naudotis.
Be to, greitasis „Tele2“ 5G ryšys jau veikia 58 Lietuvos savivaldybėse, o šių metų pabaigoje veiks visose 60.
Lygiai taip pat, vis dar plečiame 4G, kuris yra bazinis. Ir čia reiktų paminėti, kad „Tele2“ priklauso didžiausias greičio rekordas – 4 gigabaitai arba 4445 megabitai per sekundę. Jis užfiksuotas Lietuvos rekordų fiksavimo agentūros.
– Galbūt atskleistumėte, kiek praeitais metais į šio tinklo plėtrą buvo investuota?
– Iki 2023 paskutinio ketvirčio į ryšio kokybės gerinimą, tinklo modernizavimą ir klientų patirties gerinimą „Tele2“ jau investavo 66,1 mln. eurų.
– Žinoma, „Tele2“ veikia ne tik Lietuvoje. Kaip sekasi su technologine plėtra kitose šalyse, kur infrastruktūra galbūt ne taip išvystyta? Ar bandoma Lietuvos kokybės standartą perkelti?
– Aišku, Lietuvoje yra greičiausias augimas. Nors Latvijoje mes startavome net metais anksčiau, nes licencijų konkursas vyko anksčiau, bet Lietuva jau pavijo mūsų progresą ten ir aplenkė. Žinoma, į Lietuvą pagrinde ir telkiamės, bet bent jau šių metų bėgyje tiek Latvija, tiek Estija pasivys. Švedijoje nusimato lygiai taip pat, gal net truputį pralenks Lietuvos lygį. Bet šiaip, visos šalys juda panašiu tempu.
– Pereinant kiek nuo technologinės pažangos, prie pasenusių technologijų padėties. Nesenai „Tele2“ paskelbė, kad pradės 3G tinklo išjungimą. Ar ši technologija dar kažkam aktuali?
– Aktuali, nes yra dar žmonių, kurių telefonai neveikia 4G tinkle ir jie juos naudoja skambučiams.
Ir taip, iš tikrųjų jau šį mėn. pradedame po truputį atjunginėti 3G tinklą. To priežastis yra tai, kad kai žmonės perka naujus telefonus, jie veikia bent jau 4G tinkle, kai kurie ir 5G. Tai 3G tampa ne toks reikalingas. O ši technologija dar naudoja daugiausiai elektros energijos. Dėl to jos atjungimas yra didžiulė nauda ir gamtai, ir žmonėms. Ir tai leis sutaupyti labai daug resursų. O tuos dažnius, kuriais dabar veikia 3G technologija, mes panaudosime 5G ir 4G.
– Tai jeigu dar naudojasi dalis klientų, jie nereiškė nepasitenkinimo dėl to, kad išjungiate?
– Suprantate, kad 3G, tai pirmoji internetinė technologija. Tai persijungiant žmonėms kokybė tik gėrės. Tai atsiranda proga žmonėms atsinaujinti. O tiems, kurie nėra didžiausi technologijų entuziastai, tai turbūt ir skirtumo nėra.
– Jeigu 3G tinklas bus išjunginėjamas, ar nematoma prognozių, kad netolimoje ateityje nusimato jau ir 4G visiškas perėjimas į 5G ar tolimesnes technologijas?
– Taip, bus. Manome, kad apie 2030 m. ateis jau ir 6G technologija. Tai bus dar didesni greičiai ir šiandien net nėra tokių technologijų, kaip jas panaudoti. Aš manau, kad pagrindinis dėmesys dabar ir bus 5G.
– Tai jau netolimoje ateityje galime tikėtis, kad pamatysime 6G?
– Taip, mes galvojame apie 2030 m. jau prasidės jos naudojimas. Bet paprastas vartotojas nebūtinai supras, kad jie gauna didesnį greitį ir sesijų tankį. Jie neskaičiuoja, kiek ten kartų telefonas su bazine stotimi susisiekia. Žmogui jokio skirtumui, čia technologiniai sprendimai.
Ir ta evoliucija bus natūrali, ateis ir 7G, ir 8G. Su ta technologija tai tas pats, kai automobiliai ir televizoriai darosi geresni.
– Apie 6G atėjimą teko girdėti ir iš kitų telekomunikacijų paslaugų tiekėjų vadovų. Kyla klausimas, ar dar yra poreikis tobulinti ryšio greičius ir kokybę technologiškai?
– Yra du dalykai, kurie nuolatos tobulėja. Žinoma, 3G, tiek 4G ir 5G yra labai panašios technologijos, yra tik greičio ir sesijų skaičiaus per sekundę skirtumas. 5G turi apie 8 kartus daugiau sesijų nei 4G. Geriausias to tobulėjimo pavyzdys – savaeigiai automobiliai. Kad jie saugiai važiuotų nepilotuojami, reikia labai daug sesijų, jog davikliai tinkamai perduotų informaciją.
Tai yra labai sunku padaryti 4G tinklu ir atsiranda didelė riziką. Kai prisijungiama prie 5G tinklo, ta rizika mažėja. Kai ateis 6G, ta rizika turėtų būti labai maža.
– Tai vis dar egzistuoja poreikis dar greitesniam ryšiui, nei turime dabar?
– Tai aišku. Egzistuoja poreikis ir kokybei. Pažiūrėkite, kokiu greičiu televizija vystosi. Buvo „Full HD“ ir tai buvo laikoma didžiuliu laimėjimu, dabar jau turime „4K HD“ kokybę. Ir visi tie perdavimai reikalauja didesnių greičių.
– Nemanote, kad artimu metu bus pasiektos kažkokios technologijų lubos?
– Manau, kad ne. Ir aš manau, kad panašiais ciklas visa tai ir eis, kur kas 7–10 metų tos technologijos ir keisis.
– Galbūt turite kokių nors bendrų plėtimosi planų? Gal yra rinkų, kur „Tele2“ galėtų išsiplėsti dar?
– Iš esmės, mes kaip operatorius, turime specifinę licenciją, kuri nulemia, kur mes galime veikti. Tai iš esmės nematome prasmės ką nors keisti ar eiti nauja kryptimi. Ir tai nebūtų mūsų stiprioji dalis. Mūsų stiprioji dalis, tai ryšys, technologijos, internetas, klientų aptarnavimas.
Pavyzdžiui „Tele2“ siūlo draudimo paslaugas, tai yra ekrano draudimas, kelionių draudimas. Klientams tai yra labai aktualu, daug kitų dalykų. Tai viskas, ką matome savo klientams, kaip poreikį, tai gal ir plėsimės.
Bet vis tiek, apie 90 proc. mūsų dėmesio yra skirta 5G vystymui, klientų aptarnavimui ir tinklo modernizavimui. Tai darome kasdien, nes tinklas, kuris yra pastatytas, jis reikalauja atnaujinimo. Čia toks nematomas darbas, kur klientai gal nepastebi, bet kas dieną yra daugybė bazinių stočių atnaujinama, keičiamos antenos ir technologijos. Tada darome taip, kad jos imtų mažiau elektros, kai kur dedame saulės baterijas. Ir tas darbas yra didžiulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.